BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Operacija, Ligoninė, Fail

parašė: Rosenkreuzer · 2017-12-22 · Nėra komentarų

Turėjau šiokių tokių problemų su sveikata ir seniai žinojau, kad reikia operacijos. Reikalas nebuvo labai skubus, tačiau žinojau, kad jeigu neprisiversiu, vėliau gali būti blogiau. Vis svarsčiau ar kreiptis į privačią į kliniką, ar eiti į polikliniką per šeimos gydytoją ir panašiai. Išsamiai apie šią operaciją papasakosiu kitame įraše už kelių mėnesių, dabar tik turėjau apie ją užsiminti. Taigi, suplanavęs operacijos datą (maždaug mėnesį prieš), informavau darbdavį, tiesioginius savo vadovus, kolegas. Visi žinojo, kad aš bent savaitę būsiu biuletenyje ir ramiai galėsiu susitvarkyti savo reikalus.

Situacija tapo šiek tiek komplikuota. Tikriausiai seniai žinote, kad aš daug metų žaidžiu krepšinį. Kad pradėjau dar būdamas labai jaunas, turėjau šiokios tokios sėkmės, bet studijų metais gavęs traumą iš nevilties buvau pradėjęs rūkyti ir sportas nusirito į labai mėgėjišką lygį. Tačiau tą mėgėjišką lygį aš išlaikiau ir dar šiemet žaidžiu bent dviejose mėgėjų lygose. Tose lygose, nors jos ir nėra pačios aukščiausios, tačiau jose reikia stengtis, nes pasitaiko komandų, kurios turi buvusių profesionalių krepšininkų ar tų, kurie ir pastaruoju metu žaidžia aukštesnėse lygose. Tą kartą turėjome žaisti prieš labai stiprų varžovą, kuris visus priešininkus “daužo” dideliu skirtumu. Aš į kiekvienas varžybas einu nugalėti, nepaisau jokių autoritetų ar išankstinių nusistatymų. Aišku, save motyvuoju dar ir tuo, kad čia tokia ir tokia lyga, kad stebuklų nėra, reikia kautis. Komandos draugai, beje, šiemet irgi papuolė labai kovingi ir savęs negailintys. Taigi, tas rungtynes mes pralaimėjome vos vienu tašku, tačiau pirmo kėlinio pabaigoje varžovu lyderis, kurį aš dengiau, stovėjęs nugara į mane atsilošė ir iš pakaušio pataikė tiesiai man į veidą. Gavau labai stiprų smūgį į kaktą ir į nosį. Nuo smūgio nugriuvau, pasipylė kraujas, akys pačios apsiašarojo. Labiausiai bijojau, kad nebūtų lūžusi nosis.

Kartą paauglystėje jau turėjau nosies pertvaros operaciją ir nosies atstatymą, todėl žinojau, kokia sudėtinga tai yra operacija ir koks ilgas ir komplikuotas reabilitacijos laikotarpis. Per tas rungtynes nuėjau į tualetą, prisikišau į nosi popieriaus, grįžau į salę ir sužaidžiau iki pat pabaigos. Po rungtynių iškart vykau į Lazdynų ligoninę. Ten gerą valandėlę palaukiau eilėje, paskui patekau pas gydytoją. Apžiūrėjo, nusiuntė pasidaryti nuotrauką. Grįžau iš radiologinio kabineto (kur daro rentgeno foto), gydytoja pažiūrėjo į nuotrauką ir pasakė, kad yra lūžis. Parašė lapelį, su kuriuo per tris dienas turėjau kreiptis dėl nosies atstatymo operacijos.

Jaučiausi keistai. Už savaitės man turėjo būti seniai suplanuota operacija, o čia dar staigiai išpuolė dar viena. Iš pirmo žvilgsnio nesimatė nosies lūžio, tiesiog buvo patinus dešinė pusė, todėl aš naiviai tikėjausi, kad nosis atitins ir “išsitiesins”.

Nepastebėjau, kaip atėjo laikas mano pirmąjai operacijai ir pamačiau, kad nosis vis dar kreiva.

Selfis prieš operaciją:

Po operacijos:

Kadangi po operacijos buvau biuletenyje, kamuojamas didelių skausmų, net ir geriant stiprius nuskausminamuosius, tai norėjau gulėti lovoje, niekur nesijudinti ir pasvarsčius, ką daryti dėl nosies, ne kartą aplankė abejonės ir panašios mintys: “ai, gal nieko baisaus, gal tas kreivumas nieko blogo nepadarys, niekas nepastebės.” arba “visų nosys kreivos, nebūsiu išskirtinis”, arba “visai ne kreiva ta nosis, man tik taip atrodo”. Gerai, kad radau savyje jėgų ir pasąmonėje tą bailį ir tinginį save pagavau už ausies, nusivedžiau į kampą ir būčiau iškaršęs jam kailį, bet prisiminiau, kad aš atseit intelektualus ir smurto nenaudoju, tai tiesiog nusivyliau silpnuoju savimi ir nusprendžiau veikti - turiu nuvykti pas gydytoją.

Pas LOR gydytoją kreipiausi praėjus 11 dienų po nosies sulaužymo. Maniau, kad jau gali būti per vėlu. Kaip ir įprasta, teko pavaikščioti iš vieno ligoninės galo į kitą. Kai atstovi vienoje eilėje, pasako, kad eik į kitą pastatą, o nuėjus į kitą, siunčia į prieš tai buvusį, kad ant siuntimo uždėtų “štampą”, o grįžus ir paprašius “paštampuoti”, pakiloja pečius ir klausia, “kokio štampo jie nori”. Iš kur aš žinosiu, koks ten štampas reikalingas? Sakau dėkit bet kokį. Uždeda bet kokį štampą. Su bet kokiu grįžtu į konsultacijų skyrių, viskas ok. Užregistruoja pas gydytoją. Pas kitą, nes ta, kuri priėmė pirmąkart - atostogauja. Internete patikrinu gydytojų reitingus pagal atsiliepimus. Ta kur buvo, įvertinti 41%, nauja 91%. Skirtumas yra, bet tiesą sakant, tie įvertinimai kaip IMDB filmų - vertina masės, o dauguma, tai neverta per daug kreipti dėmesio. Atsėdžiu eilėje, gydytoja patikrina nosį ir pasako, kad lūžis vis dar yra, tačiau nežymus ir pasiteirauja ar tikrai noriu operacijos. Kas mane belieka? Aš jos taip ir paklausiau, sakau, o jūs norėtumėt, kad jūsų tiesi nosis būtų su tokiu guzu? Ji nusišypsojo ir pasiteiravo ar tinka 27d. Patikslinu - šį diena yra pirma darbo diena iškart po švenčių. Vakar buvo ketvirtadienis 21d. Sakau, taip, tinka. Ji man duoda lapelį, kuriame surašyta, ką aš turiu padaryti iki operacijos. Ten kaip kokios misijos: atlikti 5 tyrimus, su jais kreiptis į šeimos gydytoją, kuri turi išduoti siuntimą operacijai. Skamba viskas labai paprastai, aš tik “ok, ok”. Gydytoja tik patarė, kad mano vietoj, ji dabar pat lėktų pas šeimos gydytoją ir imtų tvarkytis reikalus, nes aš turiu jiems tik vieną dieną, nes po švenčių į ligoninę turiu atsigulti 6.30 ryte.

Okay, gavau neblogą iššūkį, bet dar nesupratau situacijos rimtumo. Stačia galva nelėkiau į poliklinika, pirmiausia paskambinau į registratūrą, kad sužinočiau, ar šiandien (vakar) dirba mano šeimos gydytoja. Tuo metu buvo apie 13.40. Paskambinus pasakė, kad gydytoja darbą jau baigė (dirbo iki 13.30), o vietų pas ją nėra. Artimiausias laisvas laikas 29 d. Man toks laikas netinka, nes operacija 27d. Taigi, vakar niekur nebevažiavau, grįžau namo ir žinojau, kad penktadienis bus nelengvas, turiu susitvarkyti visus raudoname lapelyje surašytus reikalus. Minčių apie tai, kad man nepavyks, net nebuvo. Net nesvarsčiau, kad man neoperuos nosies.

Paanalizavau svarbiausius punktus, kuriuos turiu atlikti ir susidariau planelį. Man svarbiausia su tyrimų rezultatais nuvykti pas šeimos gydytoją, kuri man paskirs siuntimą krūtinės rentgenui ir su išvadomis grįšiu pas ją ir man duos siuntimą nosies operacijai, kurį pateiksiu guldamasis į ligoninę. Iššūkiai:

a) Nėra laisvų vietų pas šeimos gydytoją
b) Tyrimai priimami tik iki 11h
c) Mano šeimos gydytoja darbą šį penktadienį pradėjo 13.30, kitaip tariant, aš tyrimus ne tik pasidaryti, bet ateiti jau su jų rezultatais

Suplanavau, kad 6.45 paskambinsiu į polikliniką, pasakysiu, kad yra ekstra atvejis ir man žūt būt reikia pas šeimos gydytoją, nes realiai taip ir yra. Tam turėjau tik vienintelę dieną - šiandieną, nes operacija iškart po švenčių, o per šventes niekas nedirba, niekas nebūtų atlikę jokių tyrimų, be tyrimų šeimos gydytoja nebūtų išrašius siuntimo operacijai, o be siuntimo niekas manęs nebūtų operavęs, o jei nebūtų dabar atlikta nosies operacija, vėliau arba būčiau neprisiruošęs ir likęs bybianosiu visam gyvenimui, arba būtų reikėję iš naujo laužti nosį.

Viskas lyg ir normalu, tačiau vakar buvo mano darbo Kalėdinis balius, kurio aš laukiau pusę metų. Žiauriai norėjau susitikti su kolegomis, nors ir negaliu gerti alkoholio (nes dabar geriu vaistus nuo skausmo),  tačiau vis tiek tikėjaus kitiems pakelti nuotaiką. Deja, turėjau rinktis, kas svarbiau, o svarbiau sveikata. Žinojau, kad jeigu būčiau atvykęs į balių, tai šiandien nebūčiau nei atsikėlęs, nei susitvarkęs reikalus. Kitaip tariant, aukojau balių dėl nosies. Žiauriai sunkiai galėjau užmigti. Užmigau apie antrą, bet ir tas miegas buvo toks paviršutiniškas, atrodė, kad tuoj reikės keltis.

Rytą pradėjau užtikrintai, kaip veikdavo Navigante iš serialo Narcos (iki tos vietos, kol neužsirovė ant Chorchės). Paskambinau į polikliniką, paaiškinau situaciją, pasakiau, kad žūtbūt reikia laiko užsukti pas šeimos gydytoją. Davė, 15.20. Štai ką reiškia “nebėra vietų”. Atsiminkit visam gyvenimui - jeigu kažko nebėra, tai nebėra kažkam, bet ne jum! Viskas, ką turėjau padaryti, tai į indą privaryti rytinio šlapimo. Padariau tai ir nuėjau pamiegoti porai valandų. Žinojau, kad kraujo tyrimus turiu duoti nieko negėręs ir nevalgęs, ir tai turiu padaryti iki 11 ryto. Iš namų išvykau 9, nes laukė netrumpa kelionė, spūstys kelyje ir dar reikėjo nepamiršti, kad reikėjo rasti, kur prisiparkuoti. Atvykau, susitariau, kad tyrimus darysiu ne pagal gydytojo siuntimą, o mokamai, t.y. už viską mokėsiu pats. “Mokamai” poliklinikoje yra magiškas žodis. Visada dar pasiteirauja “Mokamai?”. O tu (aš) užtikrintu tonu atsakai “taip”. Tas mokamai nėra labai daug, už tris tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, kraujo krešėjimo ir šlapimo tyrimą reikėjo sumokėti apie 16 eurų. Pridaviau, ką reikėjo ir užsiregistravau dar vienam mokama tyrimui - kardiogramai. Laikas 12.30. Pamiršau paminėti,  12.20 turėjau užsukti pas gydytoją, kuris man atliko pirmąją operaciją, kad pasirodyčiau. Turėjau greitai suktis, nes turėjau vos 10 minučių iki sekančio tyrimo. Užsukau, gydytojas sakė, kad viskas ok, tačiau primigtynai reikalavo, kad dar savaitę būčiau biuletenyje ir gydyčiaus. Aš jam paaiškinau, kad manęs laukia dar viena operacija ir biuletenyje būsiu bet kokiu atveju, todėl šį reikia uždaryti. Uždarėme, nuvykau darytis dar vieno tyrimo. Pasidariau kardiogramą ir dar iki vizito pas gydytoją turėjau  apie 2h. Per tą laiką nusprendžiau grįžti namo ir nufotkinau susidariusią popierių ir čekių krūvą, kurios priežastis buvo tyrimai, kad gaučiau siuntimą operacijai:

Vėliau tų popierių buvo dar daugiau. Grįžau dar kartą, šįkart susitikimui su šeimos gydytoja. Ji buvo nustebus, kad aš jau turėjau visų tyrimų rezultatus, nusiuntė mane atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką. P.s. kad patekčiau pas gydytoją, teko palaukti dar gerą valandėlę, bet laikas neprailgo - susitikau seną pažįstamą, kuris anksčiau gyveno ten pat, kur ir aš. Prieš darydamas nuotrauką, pasiteiravau, kuriam tikslui ji daroma. Žmogus man nelabai norėjo sakyti, tada patikslinau savo klausimą: ar ši nuotrauka reikalinga, kad patikrinti ar nesergu tuberkulioze? Tuomet jis atsakė - taip, būtent. Jeigu sergate, niekas nosies jums neoperuos. Man tai buvo naujiena, šito nežinojau. Žodžiu, pasidariau nuskanavo mane rentgenu, nuėjau, sumokėjau, grįžau, palaukiau išvados, su ja nuėjau pas gydytoją ir voila, aš turiu siuntimą operacijai. Tam man reikėjo nei daug nei mažai. Buvo apie 5 valandas vakaro ir reikėjo išleisti apie 25 eurus tyrimams ir dar 10, už kuriuos netoliese pirkau kavą ir bandeles. Beje, visoje poliklinikoje, per du pastatus neveikia nė vienas kavos aparatas, pavyko sužinoti, kad tai tęsiasi jau pusę metų. Jaučiausi žiauriai kietas ir didžiavausi savimi, kad susivarkiau. Mintyse sau sakiau, kad daug žmonių būtų dėję “skersai-išilgai” ir vaikščioje su išlindusiu kaulu, nei vaikščioję nuo ryto iki vakaro. Atėjau, atsisėdau į mašiną, už kurios parkingą buvau susimokėjęs ir … Tu kuuuurda…. Užkištas lapelis. Paskaitau. Už tai, kad netinkamai prisiparkavau. Tas netinkamai - privažiavau per arti krūmo. Per vieną metrą. Aš šiaip esu ypatingai atsargus, kas mane pažįsta net gi vadina paranojiku, kaip aš visko saugausi. Pripažįstu savo klaidą, esu neteisus, sumokėsiu baudą, kuri sieks nuo 30 iki 90 eurų, bet mintyse pagalvojau: kurva kurva, koks pydaro pėdkelnė tas asilas, kuris tikrina ar sumokėta už parkingą. Atrodo, va, gerų Jums švenčių, ačiū, kad susimokėjote už parkingą. Bybį nachui. Kokioje Islandijoje policininkai fotkinasi su žmonėmis, daro gerus darbus, gerina ryšį. Man kažkaip nesiseka, tai nosis lūžta, tai apvogia, tai užsiraunu ant kokių dalbajobų ir dar čia …. Gerų švenčių, vadinasi!

Įkeliu foto:

Nepaisanti šitos nesėkmės džiaugiuosi, kad man pavyko įgyvendinti savo tikslą, dabar ta proga valgau ledus ir klausau dainos, kuri atspindi šios dienos mano nusiteikimą:

Taip pat įkeliu kitas foto, padarytas ligoninėje, poliklinikoje ir einant link jų:

Greičio matuoklis nukreiptas į langus, kuris žiūri, ar kambaryje neviršyji greičio (if you know, what I mean)

Pastrigęs vargšas submarinas. Norėjau pistelti iš peties ir pasiimti jį, bet buvau per daug piktas ant sistemos, kad užsiimčiau niekais:

Prarasta galimybė užsidirbti. Žmonės nieko kito nešneka, kaip nori kavos, o nė vienas aparatas neveikia. Štai pavyzdys, kaip reikia neuždirbti pinigų, kai jie patys prašosi paimami:

Naujiena, nematyta nauja kepyklėlė:

Patiko (2)

Rodyk draugams

Kategorijos: Kasdienybė · Koks aš maladiec · Rimtuolis · Svarbių įvykių planavimas
žymės: , , , , ,



0 komentarų ↓

  • Dar nėra komentarų. Būk pirmas!.

palikti komentarą