Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Įrašai su tema 'biški apie žmones'

Idiotai “ekstrasensai”

parašė: Rosenkreuzer · 2017-03-14 · 1 komentaras


Eina sau, kiek Lietuvoje yra nevispročių. Bet tokių tikrų, kuriems nėra nieko švento. Tai tie, kur vaidenasi per ekstrasensų mūšius visokius. Tai net neapsišaukėliai, bet įžūlūs aferistai . Per anonsą vienas išpurtusiu snukiu, čeburaškos ausimis su taro kortom vaikšto ir atseit jau pranašavo, kad penktadienį ras mirusią merginą ir lankose laikė kažkokį vielos gabalą, kuris neva rodė į tą vietą. Didžiausia gėda ne tam seniui, kuris jau visą gyvenimą toks ir nieko nepakeis, bet televizijai, kad taip negerbia mirusio žmogaus ir tokią šūdiną laidą suka.

Bet tai ne vienintelis smegenų plovimo pavyzdys. Skambina dabar baba ir klausia:
- Ne tavo grupiokas prieš keturis metus žuvo po traukiniu?
Sakau:
- Mano, dar laidotuvėse dalyvavau ir artimuosius guodžiau
- Tai va, greit įsijunk LNK, rodo kaip ekstrasensas Gordejevas…

- Baba, nebenusišnekėėėėėk! Kai nutinka koks nors įvykis, tie ekstrasensai peza vėjus, klaidina žmones ir ne juokina pasaulį, bet stebina savo įžūliu išsigalvojimu. Nežiūrėk tokių laidų, ten nesąmonės!!!!

Baba man sako:
- Bet ten teisybę rodo! Tu įsijunk! Jis tuoj parodys kurioj vietoj jį apiplėšė ir pastūmė po traukiniu!

- Niekas jo neapiplėšė, jis pats palindo, prieš tai namie palikęs raštelį, kad žudosi dėl nelaimingos meilės

Baba:
- Bet gi Gordejevas sako!!!

Man žiauriai apmaudu, kad tokios laidos ne tik, kad neuždraustos, bet kad dar ir egzistuoja žmonės, kurie tiki tokiais dalykais. Aš pats skaitau iš delno linijų, bet remiuosi knygom ir stengiuosi viską pateikti kuo aiškiau, nepezu nesąmonių ir neprikuriu, kas žmogui bus ateityje. Visiška viršūnė būtų į melagystes įtraukti mirusius žmones ir tai rodyti per TV. Nebėra nieko švento

Rodyk draugams

Temos: biški apie žmones · biški išminties

Turtingieji ir jų turtai

parašė: Rosenkreuzer · 2017-01-13 · Nėra komentarų

Žmonės, kurie turi daug ir mato kitus turinčius mažiau, pernelyg nesidžiaugia. Kaip sakoma, iš dainos žodžių neišimsi, o yra vienoje dainoje tokie žodžiai “Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o šimtai liūdės”? Žinoma, laimė ir džiaugsmas nelygu pinigams, bet tos sąvokos gerai koreliuoja tarpusavyje ir iš pinigų įmanoma išspausti likusias dvi. Panašiai yra ir su dvasiniu pasauliu. Jei skaitai Jurgos Ivanauskaitės knygas, gebi pajausti hipišką dvasią, įsivaizduoti, matyti, nusipiešti paveikslą iš pateikto teksto, jautiesi labai turtingas. Dvasiškai. Ar dvasinis turtas turi būti toks pat kaip pinigai? Nesigirti, kuklintis, slėpti, jog turi daugiau, nesipuikuoti, nes gali įsigyti priešų ar pavydūs žmonės norės tave apvogti? Ar tikrai dvasinis turtas yra nepagrobiamas? Štai, kur klausimai. Manau, kad dvasinis turčius taip pat liūdi būdamas vienas ir savo turtu jis mieliau pasidalintų kitais. Na, turtingi verslininkai dažnai spaudžia kiekvieną centą ir skaičiuoja savo išlaidas, jokiu būdu kitų nešelpdami, nes nori, kad jie irgi praeitų tą kelią, kurį praėjo jie ir patys užsidirbtų. Panašūs gali būti ir dvasiniai verslininkai: būdami dvasiškai turtingi, gali kitiems tų turtų nedalinti, nepadėti sėkmės receptų ant lėkštės, bet duoti meškerę, kad žuvį pasigautų pats. Arba duoti paskatinamąją žuvį. Per sprandą.

Ar matėte turtingą žmogų, kuris bendrautų su vargšais? Ne dėl reklamos, ne kartą metuose per šventes, bet kasdien, nuolat? Dažniausiai, taip jau susiklosto, kad pasiturtintys žmonės laiką leidžia su pasiturinčiais, nes jei leistų laiką su skurdžiais, jie nuolat jaustųsi prastesni už jį, jis tikriausiai turėtų juos šelpti ir neturėtų kur tobulėti, nes visada žiūrėtų tik žemyn. Kodėl dvasiniai turtuoliai tokie nėra? Kodėl jie žvalgosi žemyn, į apačią, manydami, kad tiems, kurie turi mažiau, galės padėti? Kodėl dvasinis turtuolis nenori bendrauti su kitais dvasiniais turtuoliais? Kodėl jie švaisto turtą? Beje, kuo turtingesnis, tuo gobšesnis - visada bus maža. Jei esi dvasinis turčius - sakysi sau, kad turi mažai ir gali turėti daugiau, taip pat ir su pinigais. Jei pasakysi sau, kad tau visko gana ir nieko nereikia, tai tu būsi tiek dvasinis, tiek materialus ūbagas :) Rinkis vidurį arba vieną iš kraštutinumų, pešk gyvenimą kaip žąsį!!! Arba priimk, ką kiti tau sako ir liepia ;)

Rodyk draugams

Temos: Rimtuolis · biški apie žmones

Kaimynai iš šiaurės ir žiurkės

parašė: Rosenkreuzer · 2017-01-11 · Nėra komentarų

Mėgstu skandinavus, jų ramybę, sąmojingumą, kuklumą. Kiek bandžiau svarstyti, kas lėmė tokį jų mentalitetą, tai susidariau tokią nuomonę: geresnė ekonomika leidžia žmonėms daugiau uždirbti, pinigai suteikia saugumą, saugus žmogus labiau rūpinasi savo sveikata. Sveikas ir gerai besijaučiantis žmogus to paties nori ir kitam, todėl atsiranda ir pagarba tarp žmonių, solidarumas, supratimas. Geresnę ekonomiką lėmė ne tik atrasti gamtiniai ištekliai, bet ir priimti neįprasti sprendimai, šviesūs protai valdžioje, geras vanduo, žmogiškųjų vertybių puoselėjimas, meilė gamtai ir savo šaliai, pagarba tarptautiniu mąstu, galimybė keliauti, reikšti save. Švedams, norvegams, suomiams nereikia juoktis iš kitų tautų, jog jos mažiau turi tam, kad jie geriau jaustųsi. Jie jaučiasi puikiai ir kartais net gi pergyvena, kad turi daugiau už kitus ir gali sau leisti daugiau nei kiti. Jiems nesmagu dėl to, kad patys dėl savo pastangų, dėl savo mąstymo, dėl liberalių pažiūrų turi daugiau. Ar gi ne absurdiška? Ir dar žiauriau, kai žmonės tuo ne žavisi, o mano, jog skandinavai yra kvailiai ir vyksta ten vogti ar kitaip lengvabūdiškai prasimušti. Jausmas dvejopas. Jautiesi, tarsi iš tavo rūsio žiurkės subėgo pas kitoje gatvės pusėje gyvenantį kaimyną. Gerai dėl to, kad pats jautiesi saugiau savo namuose, kad nereikėjo nusižengti ir padaryti galą graužikui, anksčiau nei jis padarė jį tau, bet tuo pačiu labai nesmagu pažiūrėti kaimynui, kuris pedantas, įpratęs, jog viskas turi savo vietą, akis. Bijai pažvelgti jam į akis, nes tau gėda, jog dėl tavo betvarkės rusyje guolį įsisukę graužikai rado sau vietą ir ten dauginęsi perbėgo pas jį. Bet skandinavas įdomus tuo, kad jei jis norėtų, graužikus išmestų lauk, jei norėtų, parneštų juos prie tavo durų, jei norėtų, sumaltų į dešrą, bet realybė kitokia… Jie graužikus dar ir pašeria ir guolį pakloja. Graužikas, nepratęs, kad su juo gali elgtis kaip su žmogumi, tai priima ne kaip gerumo pamoka ir pavyzdį, bet mėgaujasi, kad kitas stengiasi dėl jo ir stengiasi vis rasti progą sugrįžti į rūsį, kuriame augo, pasipuikuoti prieš kitus, nesiryžusius bėgti graužikus.

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · beprasmybė · biški apie žmones · biški išminties