Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Įrašai su tema 'biški apie žmones'

Turtingieji ir jų turtai

parašė: Rosenkreuzer · 2017-01-13 · Nėra komentarų

Žmonės, kurie turi daug ir mato kitus turinčius mažiau, pernelyg nesidžiaugia. Kaip sakoma, iš dainos žodžių neišimsi, o yra vienoje dainoje tokie žodžiai “Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o šimtai liūdės”? Žinoma, laimė ir džiaugsmas nelygu pinigams, bet tos sąvokos gerai koreliuoja tarpusavyje ir iš pinigų įmanoma išspausti likusias dvi. Panašiai yra ir su dvasiniu pasauliu. Jei skaitai Jurgos Ivanauskaitės knygas, gebi pajausti hipišką dvasią, įsivaizduoti, matyti, nusipiešti paveikslą iš pateikto teksto, jautiesi labai turtingas. Dvasiškai. Ar dvasinis turtas turi būti toks pat kaip pinigai? Nesigirti, kuklintis, slėpti, jog turi daugiau, nesipuikuoti, nes gali įsigyti priešų ar pavydūs žmonės norės tave apvogti? Ar tikrai dvasinis turtas yra nepagrobiamas? Štai, kur klausimai. Manau, kad dvasinis turčius taip pat liūdi būdamas vienas ir savo turtu jis mieliau pasidalintų kitais. Na, turtingi verslininkai dažnai spaudžia kiekvieną centą ir skaičiuoja savo išlaidas, jokiu būdu kitų nešelpdami, nes nori, kad jie irgi praeitų tą kelią, kurį praėjo jie ir patys užsidirbtų. Panašūs gali būti ir dvasiniai verslininkai: būdami dvasiškai turtingi, gali kitiems tų turtų nedalinti, nepadėti sėkmės receptų ant lėkštės, bet duoti meškerę, kad žuvį pasigautų pats. Arba duoti paskatinamąją žuvį. Per sprandą.

Ar matėte turtingą žmogų, kuris bendrautų su vargšais? Ne dėl reklamos, ne kartą metuose per šventes, bet kasdien, nuolat? Dažniausiai, taip jau susiklosto, kad pasiturtintys žmonės laiką leidžia su pasiturinčiais, nes jei leistų laiką su skurdžiais, jie nuolat jaustųsi prastesni už jį, jis tikriausiai turėtų juos šelpti ir neturėtų kur tobulėti, nes visada žiūrėtų tik žemyn. Kodėl dvasiniai turtuoliai tokie nėra? Kodėl jie žvalgosi žemyn, į apačią, manydami, kad tiems, kurie turi mažiau, galės padėti? Kodėl dvasinis turtuolis nenori bendrauti su kitais dvasiniais turtuoliais? Kodėl jie švaisto turtą? Beje, kuo turtingesnis, tuo gobšesnis - visada bus maža. Jei esi dvasinis turčius - sakysi sau, kad turi mažai ir gali turėti daugiau, taip pat ir su pinigais. Jei pasakysi sau, kad tau visko gana ir nieko nereikia, tai tu būsi tiek dvasinis, tiek materialus ūbagas :) Rinkis vidurį arba vieną iš kraštutinumų, pešk gyvenimą kaip žąsį!!! Arba priimk, ką kiti tau sako ir liepia ;)

Rodyk draugams

Temos: Rimtuolis · biški apie žmones

Kaimynai iš šiaurės ir žiurkės

parašė: Rosenkreuzer · 2017-01-11 · Nėra komentarų

Mėgstu skandinavus, jų ramybę, sąmojingumą, kuklumą. Kiek bandžiau svarstyti, kas lėmė tokį jų mentalitetą, tai susidariau tokią nuomonę: geresnė ekonomika leidžia žmonėms daugiau uždirbti, pinigai suteikia saugumą, saugus žmogus labiau rūpinasi savo sveikata. Sveikas ir gerai besijaučiantis žmogus to paties nori ir kitam, todėl atsiranda ir pagarba tarp žmonių, solidarumas, supratimas. Geresnę ekonomiką lėmė ne tik atrasti gamtiniai ištekliai, bet ir priimti neįprasti sprendimai, šviesūs protai valdžioje, geras vanduo, žmogiškųjų vertybių puoselėjimas, meilė gamtai ir savo šaliai, pagarba tarptautiniu mąstu, galimybė keliauti, reikšti save. Švedams, norvegams, suomiams nereikia juoktis iš kitų tautų, jog jos mažiau turi tam, kad jie geriau jaustųsi. Jie jaučiasi puikiai ir kartais net gi pergyvena, kad turi daugiau už kitus ir gali sau leisti daugiau nei kiti. Jiems nesmagu dėl to, kad patys dėl savo pastangų, dėl savo mąstymo, dėl liberalių pažiūrų turi daugiau. Ar gi ne absurdiška? Ir dar žiauriau, kai žmonės tuo ne žavisi, o mano, jog skandinavai yra kvailiai ir vyksta ten vogti ar kitaip lengvabūdiškai prasimušti. Jausmas dvejopas. Jautiesi, tarsi iš tavo rūsio žiurkės subėgo pas kitoje gatvės pusėje gyvenantį kaimyną. Gerai dėl to, kad pats jautiesi saugiau savo namuose, kad nereikėjo nusižengti ir padaryti galą graužikui, anksčiau nei jis padarė jį tau, bet tuo pačiu labai nesmagu pažiūrėti kaimynui, kuris pedantas, įpratęs, jog viskas turi savo vietą, akis. Bijai pažvelgti jam į akis, nes tau gėda, jog dėl tavo betvarkės rusyje guolį įsisukę graužikai rado sau vietą ir ten dauginęsi perbėgo pas jį. Bet skandinavas įdomus tuo, kad jei jis norėtų, graužikus išmestų lauk, jei norėtų, parneštų juos prie tavo durų, jei norėtų, sumaltų į dešrą, bet realybė kitokia… Jie graužikus dar ir pašeria ir guolį pakloja. Graužikas, nepratęs, kad su juo gali elgtis kaip su žmogumi, tai priima ne kaip gerumo pamoka ir pavyzdį, bet mėgaujasi, kad kitas stengiasi dėl jo ir stengiasi vis rasti progą sugrįžti į rūsį, kuriame augo, pasipuikuoti prieš kitus, nesiryžusius bėgti graužikus.

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · beprasmybė · biški apie žmones · biški išminties

Pasaka: nutiko draugui

parašė: Rosenkreuzer · 2016-12-23 · Nėra komentarų


Mano draugui nutiko įdomi istorija, prašė ja pasidalinti. Draugas vakar šventė Kalėdas ir šiandien buvo ne pačios geriausios sportinės formos, bet vis tiek nuvyko į varžybas. Per pirmas dvi minutes pataikė du tritaškius ir iš po krepšio. Rungtynių pradžia žadėjo tiek komandos pergalę, tiek galbūt asmeninį rezultatyvumo rekordą. Komandos draugai susiėmė ir padarė išvadas. Draugas daugiau kamuolį matė kaip savo ausis, kurios šiaip nėra pačios mažiausios. Komandos draugai pasiekė tikslą - komanda pralaimėjo. Draugas viso įrideno 15 taškelių, kas šiaip yra neblogas rezultatas, turint galvoje, kad vakar šventė Kalėdas, bet iš tikro, per paskutinę minutę laisvas prametė tritaškį, keturis baudos metimus ir paskutinę sekundę laisvas prasviedė iš po krepšio. Jei būtų suridenęs paskutinius metimus, būtų turėjęs solidų pasirodymą, komanda būtų pralaimėjus mažiau ir nuotaika dabar būtų kur kas geresnė. Po rungtynių, dviem sutrenktais pirštais žmogelis nuvyko išsisiurbti automobilio. Šalia sustojo emigrantas su amerikietiškais numeriais. Trumpai pasikalbėjo, draugas paklausė ar pirko mašiną iš Amerikos, bet žmogus tik piktai atkirto, kad jis gyvena Floridoje ir yra laimėjęs žalią kortą. Na, draugas daugiau jo nebekalbino ir pradėjo dulkinti kilimus, kad išsiurbus saloną vėl neprisineštų dulkių. Po keletos minučių atėjo tas pats emigrantas su pareigūnais! Štai kur pilietiškas žmogus! Pamatęs užrasojusius galinius langus, žmogelis pamanė, kad draugas gali būti neblaivus prie vairo, todėl atliko pilietinę pareigą. Pareigūnai patikrino dokumentus, davė alkotesterį, jame išvydo 0.00 ir išvyko. Tuomet pilietiškas žmogus pasijuto kiek nejaukiai ir priėjo prie draugo. Draugas buvo keistos savijautos: džiaugėsi, kad neįpūtė, šiek tiek pyko, bet tuo pačiu ir džiaugėsi, kad jei būtų įpūtęs, jam tai būtų buvus brangi Kalėdinė pamoka. Žmogus paprašė pasmulkinti eurą po penkiasdešimt centų, kad irgi galėtų išsisiurbti. Draugas pasmulkino jam eurą ir po to pastebėjo, kad pats nebeturi penkiasdešimtinės, kad įmestų į siurblio gyvybės palaikymo aparatą. Tada draugas pasiteiravo žmogaus, gal jis galėtų jam pasmulkinti du eurus, nors žinojo, kad tas žmogus neturės monetų, bet naiviai tikėjosi, kad pareigingas pilietis jam atiduos likusią penkiasdešimties centų monetą, kurią gavo iš draugo. Pilietis pasiūlė sprendimą: Tai tu man duok du eurus, o aš tau duosiu penkiasdešimt centų. Draugui nebuvo iš ko rinktis ir pasidavė šiam žydiškam sandėriui. Atrodo viskas gerai. Kilimai švarūs, salona išsiurbtas, bet istorija dar nesibaigė. Draugas neberado mašinos raktelių! Jis beveik neabejojo, kad raktelius paėmė tas asilas (Ankstyvosios krikščionybės tekste „Physiologus“ kalbama apie laukinį asilą, kuriam žvėrių tėvas nukando patiniškąjį lyties organą, kad jį padarytų eunuchu, taip persai išmokę kastruoti). Draugas priėjo prie to žmogaus ir mandagiai, įterpdamas keletą tarptautinių žodžių pasiteiravo ar jis nepaėmė raktelių. Žmogus atkirto: Kuo tu mane laikai? Į ką aš tau panašus? Draugas jam neatsakė kuo jį laiko ir į ką jis jam panašus, nes juk artėja Kalėdos. Tuomet draugas užsirūkė ir suko galvą, kur padėjo tuos supistus raktus. Pažiūrėjo po mašina - nėra. Tada nuvijo paranojiškas mintis, kad raktą tiesiog susiurbė! Pažiūrėjo automobilio durelėse. Nėra. Raktas buvo kišenėje, kaip visada.

O, kad suteikčiau ir kažkokios teigiamos informacijos, pasidalinsiu paveikslėliu, kiek skirtingų žalų gali jums pridaryti jūsų kompiuterio įsibrovėlis, kuris patenka, kai spaudinėjate nuorodas visokiuose nemokamų filmų portaluose, žiūrite pornuškę per nepatikimus playerius ar įsirašot “antivirusinę”.

Gerų švenčių :) Šįkart nuoširdžiai :) Ankstesniais metais pašiepdavau Kalėdas, šiais metais visai laukiu, nors dar tik ryt puošim eglutę. Žinoma, gal sukursiu ir kokią pasakėlę patrollinimui :)

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · biški apie žmones · mindfuck