Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Įrašai su tema 'Apie dalbajobus'

Kaimynai iš šiaurės ir žiurkės

parašė: Rosenkreuzer · 2017-01-11 · Nėra komentarų

Mėgstu skandinavus, jų ramybę, sąmojingumą, kuklumą. Kiek bandžiau svarstyti, kas lėmė tokį jų mentalitetą, tai susidariau tokią nuomonę: geresnė ekonomika leidžia žmonėms daugiau uždirbti, pinigai suteikia saugumą, saugus žmogus labiau rūpinasi savo sveikata. Sveikas ir gerai besijaučiantis žmogus to paties nori ir kitam, todėl atsiranda ir pagarba tarp žmonių, solidarumas, supratimas. Geresnę ekonomiką lėmė ne tik atrasti gamtiniai ištekliai, bet ir priimti neįprasti sprendimai, šviesūs protai valdžioje, geras vanduo, žmogiškųjų vertybių puoselėjimas, meilė gamtai ir savo šaliai, pagarba tarptautiniu mąstu, galimybė keliauti, reikšti save. Švedams, norvegams, suomiams nereikia juoktis iš kitų tautų, jog jos mažiau turi tam, kad jie geriau jaustųsi. Jie jaučiasi puikiai ir kartais net gi pergyvena, kad turi daugiau už kitus ir gali sau leisti daugiau nei kiti. Jiems nesmagu dėl to, kad patys dėl savo pastangų, dėl savo mąstymo, dėl liberalių pažiūrų turi daugiau. Ar gi ne absurdiška? Ir dar žiauriau, kai žmonės tuo ne žavisi, o mano, jog skandinavai yra kvailiai ir vyksta ten vogti ar kitaip lengvabūdiškai prasimušti. Jausmas dvejopas. Jautiesi, tarsi iš tavo rūsio žiurkės subėgo pas kitoje gatvės pusėje gyvenantį kaimyną. Gerai dėl to, kad pats jautiesi saugiau savo namuose, kad nereikėjo nusižengti ir padaryti galą graužikui, anksčiau nei jis padarė jį tau, bet tuo pačiu labai nesmagu pažiūrėti kaimynui, kuris pedantas, įpratęs, jog viskas turi savo vietą, akis. Bijai pažvelgti jam į akis, nes tau gėda, jog dėl tavo betvarkės rusyje guolį įsisukę graužikai rado sau vietą ir ten dauginęsi perbėgo pas jį. Bet skandinavas įdomus tuo, kad jei jis norėtų, graužikus išmestų lauk, jei norėtų, parneštų juos prie tavo durų, jei norėtų, sumaltų į dešrą, bet realybė kitokia… Jie graužikus dar ir pašeria ir guolį pakloja. Graužikas, nepratęs, kad su juo gali elgtis kaip su žmogumi, tai priima ne kaip gerumo pamoka ir pavyzdį, bet mėgaujasi, kad kitas stengiasi dėl jo ir stengiasi vis rasti progą sugrįžti į rūsį, kuriame augo, pasipuikuoti prieš kitus, nesiryžusius bėgti graužikus.

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · beprasmybė · biški apie žmones · biški išminties

Pasaka: nutiko draugui

parašė: Rosenkreuzer · 2016-12-23 · Nėra komentarų


Mano draugui nutiko įdomi istorija, prašė ja pasidalinti. Draugas vakar šventė Kalėdas ir šiandien buvo ne pačios geriausios sportinės formos, bet vis tiek nuvyko į varžybas. Per pirmas dvi minutes pataikė du tritaškius ir iš po krepšio. Rungtynių pradžia žadėjo tiek komandos pergalę, tiek galbūt asmeninį rezultatyvumo rekordą. Komandos draugai susiėmė ir padarė išvadas. Draugas daugiau kamuolį matė kaip savo ausis, kurios šiaip nėra pačios mažiausios. Komandos draugai pasiekė tikslą - komanda pralaimėjo. Draugas viso įrideno 15 taškelių, kas šiaip yra neblogas rezultatas, turint galvoje, kad vakar šventė Kalėdas, bet iš tikro, per paskutinę minutę laisvas prametė tritaškį, keturis baudos metimus ir paskutinę sekundę laisvas prasviedė iš po krepšio. Jei būtų suridenęs paskutinius metimus, būtų turėjęs solidų pasirodymą, komanda būtų pralaimėjus mažiau ir nuotaika dabar būtų kur kas geresnė. Po rungtynių, dviem sutrenktais pirštais žmogelis nuvyko išsisiurbti automobilio. Šalia sustojo emigrantas su amerikietiškais numeriais. Trumpai pasikalbėjo, draugas paklausė ar pirko mašiną iš Amerikos, bet žmogus tik piktai atkirto, kad jis gyvena Floridoje ir yra laimėjęs žalią kortą. Na, draugas daugiau jo nebekalbino ir pradėjo dulkinti kilimus, kad išsiurbus saloną vėl neprisineštų dulkių. Po keletos minučių atėjo tas pats emigrantas su pareigūnais! Štai kur pilietiškas žmogus! Pamatęs užrasojusius galinius langus, žmogelis pamanė, kad draugas gali būti neblaivus prie vairo, todėl atliko pilietinę pareigą. Pareigūnai patikrino dokumentus, davė alkotesterį, jame išvydo 0.00 ir išvyko. Tuomet pilietiškas žmogus pasijuto kiek nejaukiai ir priėjo prie draugo. Draugas buvo keistos savijautos: džiaugėsi, kad neįpūtė, šiek tiek pyko, bet tuo pačiu ir džiaugėsi, kad jei būtų įpūtęs, jam tai būtų buvus brangi Kalėdinė pamoka. Žmogus paprašė pasmulkinti eurą po penkiasdešimt centų, kad irgi galėtų išsisiurbti. Draugas pasmulkino jam eurą ir po to pastebėjo, kad pats nebeturi penkiasdešimtinės, kad įmestų į siurblio gyvybės palaikymo aparatą. Tada draugas pasiteiravo žmogaus, gal jis galėtų jam pasmulkinti du eurus, nors žinojo, kad tas žmogus neturės monetų, bet naiviai tikėjosi, kad pareigingas pilietis jam atiduos likusią penkiasdešimties centų monetą, kurią gavo iš draugo. Pilietis pasiūlė sprendimą: Tai tu man duok du eurus, o aš tau duosiu penkiasdešimt centų. Draugui nebuvo iš ko rinktis ir pasidavė šiam žydiškam sandėriui. Atrodo viskas gerai. Kilimai švarūs, salona išsiurbtas, bet istorija dar nesibaigė. Draugas neberado mašinos raktelių! Jis beveik neabejojo, kad raktelius paėmė tas asilas (Ankstyvosios krikščionybės tekste „Physiologus“ kalbama apie laukinį asilą, kuriam žvėrių tėvas nukando patiniškąjį lyties organą, kad jį padarytų eunuchu, taip persai išmokę kastruoti). Draugas priėjo prie to žmogaus ir mandagiai, įterpdamas keletą tarptautinių žodžių pasiteiravo ar jis nepaėmė raktelių. Žmogus atkirto: Kuo tu mane laikai? Į ką aš tau panašus? Draugas jam neatsakė kuo jį laiko ir į ką jis jam panašus, nes juk artėja Kalėdos. Tuomet draugas užsirūkė ir suko galvą, kur padėjo tuos supistus raktus. Pažiūrėjo po mašina - nėra. Tada nuvijo paranojiškas mintis, kad raktą tiesiog susiurbė! Pažiūrėjo automobilio durelėse. Nėra. Raktas buvo kišenėje, kaip visada.

O, kad suteikčiau ir kažkokios teigiamos informacijos, pasidalinsiu paveikslėliu, kiek skirtingų žalų gali jums pridaryti jūsų kompiuterio įsibrovėlis, kuris patenka, kai spaudinėjate nuorodas visokiuose nemokamų filmų portaluose, žiūrite pornuškę per nepatikimus playerius ar įsirašot “antivirusinę”.

Gerų švenčių :) Šįkart nuoširdžiai :) Ankstesniais metais pašiepdavau Kalėdas, šiais metais visai laukiu, nors dar tik ryt puošim eglutę. Žinoma, gal sukursiu ir kokią pasakėlę patrollinimui :)

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · biški apie žmones · mindfuck

Kolūkis

parašė: Rosenkreuzer · 2016-10-23 · Nėra komentarų


Kalbasi du rinkėjai:

- Nu, už ką balsavai

- Tigi nemandagu klausti tokio klausimo, čia tas pats, kaip klausti kiek uždirbi

- O tai kiek gi tu uždirbi?

- Šiuo metu nedirbu, bet jei ir uždirbčiau, tau nesakyčiau, nes gi nemandagu!

- Tai už ką balsavai?

- Antrame ture tai už nieką, nes mano palaikoma partija į jį nepateko, bet galiu pasakyti už ką nebalsavau - už konseratorius!

- O ką jie tau padarė?

- Ką? Tu nežinojai? Gi jie sugriovė kolūkius ir išvagė visą valstybės turtą!

- Rimtai? Išvagė? O kas tie kolūkiai?

- Na, man kiek pasakojo, tai kolūkis būdavo tokia vieta, kur visi susiveda savo gyvulius, susiveža savo techniką ir dirba. Visiems darbo būdavo, visi sotūs, niekas negerdavo, sekso nebūdavo! Tais laikais net prezervatyvų nereikėjo, nes žmonės buvo padorūs, o ne pasileidę kaip šiais laikais!

- Turiu tave šiek tiek nuvilti ir papasakosiu tau šiek tiek apie kolūkio idėją

- Ką tu supranti, ne tau man aiškinti. Man senelis viską jau pasakė, jis skaito “Ūkininko patarėją”, daug metų domisi politika, už tave tikrai geriau išmano, be to, man neįdomu tie gyvuliai ir žemės ūkiai

- Aš galiu paaiškinti kolūkio idėją tau suprantama kalba

- Nu davai, paaiškink

- Įsivaizduok, kad kolūkis, tai vakarėlis, į kurį ateina visi vyrai su savo bobom. Sueina visi į krūvą su idėja, kad visi pisasi su visais ir kartu augina vaikus. Aišku, dar kiekvienas tikisi, kad visi pisasi su visais, bet niekas nepis jo bobos. Realybė tokia, kad ateina kolūkio pirmininkas, pisa visas bobas namuose, kuriuos savo rankom pastatė jų vyrai, o vyrus įtikina, kad kiekvienas iš jų yra antras po kolūkio pirmininko. Taip jie ir gyvena laukime, kad vieną dieną ateis jų eilė, o kolūkį ir nugriovė, kai jis buvo jau beveik išlaukęs. Ar gi ne pikta jam, kai tiek laukė, tiek aukojosi ir jokios naudos negavo?

- Nu tu visai išsigalvojai…

- O jei žiūrint iš kitos pusės, tai tas pirmininkas nebuvo pats mėgstamiausias žmogus, nes per jį ateidavo įvairūs reikalavimai, kad būtų įgyvendinti penkmečio planai ir t.t. todėl žmonės nemėgo taikstytis su reikalavimais, o kad pirmininkas išlaikytų savo sostą, turėjo nebūti toks reiklus žmonėms. Turėjo nematyti, kaip jie vogdavo ar nusižengdavo taisyklėms. Kuo mažiau matydavo, tuo geresnis pirmininkas būdavo. O, kad dar labiau jį žmonės liaupsintų ir laikytų savu, karts nuo karto surengdavo kokius butaforinius apdovanojimus melžėjoms už išgertus kibirus sėklos ar traktoristams už nupizdintus kanistrus saliarkos

Juokai juokais, bet po rinkimų nuotaika tokia, tarsi Kalėdos neateis. Iš dalies gerai - nereikės ruoštis ir dovanų pirkti, bet iš kitos pusės blogai, nes kažkaip įpratęs pilna burna mandarinų Vienas namuose žiūrėti…

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · biški apie žmones · biški išminties