Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Gimtadienis. Prisidirbau

parašė: Rosenkreuzer · 2016-02-22 · Nėra komentarų

Šiandien mano gimtadienis. Bandžiau prisiminti visus anksčiau buvusius gimtadienius ir kaip juos švenčiau. Prisiminti pavyko tik tuos gimtadienius, kurie ėjo po keturiolikos metų, ankstesnių prisiminti nepavyko. Taip jau sutapo, kad prisiminiau tik tuos gimtadienius, per kuriuos buvau prisigėręs. Šiandien man 26 metai. Šiandien aš blaivas, devinta valanda, o jau guliu lovoje, ramiai rašau įrašėlį, nėra poreikio švęsti.

Taip jau sutapdavo, kad per ankstesnius gimtadienius visada būdavo šalta ir lauke būdavo pilna sniego. Dar sutapdavo, kad aš turėdavau temperatūros, bet neturėdavau laiko gydytis, tačiau laiko ir jėgų šventimui rasdavau. Galbūt dėl to per gimtadienį visada prisidirbdavau bėdų. Buvo atvejis, kad per gimtadienį susimušiau, buvau išvykęs į Rygą į festivalį (ekspromtu), buvau pametęs piniginę su visais dokumentais, buvo gimtadienis, kai sužinojau, kad išlaikiau tris egzaminus ir išėjau švęsti, jau grįžęs po šventimo ir po to pabudau ne savo bendrabučio kambaryje, o iš jo išėjau su durimis, už kurias reikėjo sumokėti ir daugybė kitų juokingų situacijų.

Na, o apie sveikinimus, tai viskas keitėsi. Kai buvau mažas, laukdavau dovanų. Buvau toks akiplėša ir įžulus, kad net gi ne dėl visų dovanų džiaugdavausi. Pvz. gavęs megztinį ar kokią gražią lėkštę su puodeliu turėjau naglumo raukytis ir būti nepatenkintu. Su laiku viskas keitėsi, džiaugdavausi, kad tik mane prisimena. Labai vertinau artimiausių žmonių dėmesį ir pastangas pasveikinti, nesvarbu už kokią sumą, nesvarbu kokiais daiktais. Buvo laikotarpis, kai turėjau daug draugų internete, kurių nepažinojau, todėl, kai Facebooke rodydavo, kad šiandien mano gimtadienis, sulaukdavau daug sveikinimų iš nepažįstamųjų. Nusprendžiau, kad pasikeisiu savo gimtadienio datą į bet kokią, kad mane pasveikintų tik tie, kas iš tikro žino. Pernai metais tai  neišdegė, nes sulaukiau labai nedaug sveikinimų ir visi jie atėjo per privačias žinutes, nes Facebooke privatumo nustatymuose buvau pasidaręs, kad kiti negalėtų rašyti ant mano sienos.

Šiemet net prieš kelias dienas pasitikrinau, ar kiti galės pasveikinti mane. Nemeluosiu, nebeapsimetinėsiu, faina, kai nepagaili kelių sekundžių ir parašo ką nors :) Tačiau, šiemet taip pat prisidirbau, nors ir mažiau. Kaip ir minėjau, anksčiau norėjau suklaidinti žmones dėl savo gimimo datos, todėl buvau nustatęs bet kokią datą. Teko raudonuoti iš gėdos, kai sulaukiau sveikinimų gimtadienio proga dar 20 dienų prieš jį. Šiandien kai kurie žmonės nežinojo, ar sveikinti, ar ne, nes galvojo, kad vėl pasikeičiau gimimo datą į bet kokią. Prisidirbau, kaip toje pasakoje, kur rėkia, kad gaisras, gaisras, o jokio gaisro nebuvo. O, kai įvyko gaisras ir kvietėsi pagalbos, tada niekas į pagalbą nebeatbėgo :D Istorijos moralas - rodyti tikrą gimimo datą arba nerodyti jos.

Dar kartą, su gimtadieniu mane ir ačiū visiems , kas prisiminė ir pasveikino, ačiū, kas prisiminė ir nepasveikino ir ačiū, kas neprisiminė, dabar priminiau :D Sensta Edcka ;D

Skiriu šią dainą pats sau:

Rodyk draugams

Temos: Kasdienybė · Koks aš maladiec · biški apie žmones

Paparčio žiedas nestovėjo pakankamai gerai

parašė: Rosenkreuzer · 2013-06-24 · 12 komentarai

Žinau, kad esi skubantis žmogus, ryt į darbą, bet dabar atsisėsk… Nusiramink, įkišk kolonėlių laidą ir visu garsu pasileisk šią dainą:

Įžangėlė, supažindinimas su situacija

Ilgai laukiau penktadienio. Atsisakiau vykti į festivalį - Supynes, kuriame turėjo būti daugybė mano draugų. Idėją nusirauti ir nepriekaištingai praleisti laiką dėl vieno žmogaus. Tas žmogus man svarbus. Maniau, atvyks pas mane ir kartu praleisime savaitgalį, žiūrėsime daug filmų, gersime raudoną vyną ir eisime kultūringai pabūti mieste.

Prieš kokias geras dvi savaites susipažinau su viena talentinga dailininke, kuri kuria marškinėlius. Daviau jai vieno festivalio organizatorių kontaktus, kad susisiektų su jais. Norėdama atsidėkoti davė Supynių festivalio organizatorių numerį. Paskambinau likus dienai iki renginio, tikėdamasis, kad mane priims dirbti chiromantu - skaityti žmonėms iš delnų linijų. Turiu patirties jau apie du metus, teko dirbti festivaliuose, prekybos centre, mergvakariuose, baruose ir bet kur, kur tik kas nors panorėdavo. Aš mėgstu bendrauti, mėgstu išklausyti ir tai galbūt vienintelė sritis, kurioje sugebu išlikti rimtas. Jaučiu, kad sugebu tai, tai patinka man ir patinka rankos savininkui. Kodėl ne?
Skambinu. Atsiliepia. Susitariam. Tariausi dėl dviejų vietų, man ir merginai, kuri turėjo atvykti šeštadienį. Per minutę sukūriau planą, viskas bus taip: mergina atvyksta penktadienį, kartu praleidžiam laiką, šeštadienį ryte nuvykstam į festivalį, aš atidirbu, į savo nematomą CV įsirašau, kad buvau dar vienam feste, susipažįstu su žmonėmis, pabūnam iki vakaro, grįžtam į Vilnių ir toliau leidžiam laiką. Deja, mano planas nepatiko kitam žmogui, nes aš gavausi melagis - žadėjau, kad atsisakau vykti į festivalį dėl jos, o dabar siūlau vykti kartu.

Penktadienį suradau žmones, kurie taip pat turėjo dirbti feste. Suradau žmogų, kuris paskolino plastikinį stalą ir staltiesę, prie kurio turėjau sėdėti. Neįsivaizdavau iš kur gauti kėdžių, kaip viskas vyks, kokia chebra susirinks, ar nebus taip, kad sėdžiu vienas, nukabinęs nosį, o kiti fotkina mobiliais ir kelia mano foto į Šūdų kultą.

Su pakeleiviais išvykom gal tik apie 20h, visą kelią kalbėjomės, susipažinom, bet aš buvau ne tas. Bandžiau įsivaizduoti, kad galvoju apie tą merginą, kad man skauda širdį, kad būsiu rimtas ir vėliau dar kartą įsitikinau, kad geriausi dalykai įvyksta, kai neplanuoji.

Nuo įėjimo miško keliu driekėsi ilga ilga automobilių eilė. Kas yra ilga eilė? Yra dalykų, kur 25cm jau gali vadintis ilgu, o ši eilė vadinosi ilga, nes žmonės laukė nuo 4 iki 6 valandų, kad patektų į vidų. O aš visai ir nesibroviau. Dirbti buvau pažadėjęs nuo 12, todėl eilėje galėjau sėdėti nors ir visą naktį.

Ėmiau kalbinti žmones iš prieš ir už stovinčių automobilių. Pradėjom švęsti su trimis merginomis, vėliau susipažinau su kitomis dviem. Pavadinkime jas A1 ir K1. A1 - labai nuoširdi, draugiška ir įdomi. Tai jos nekalbinau, nes išsidavė, kad turi vaikiną, o K1 - labai graži ir dar labai graži. Todėl ją nusprendžiau kalbinti. Aš dėl nepaaiškinamų aplinkybių nepasiėmiau K1 numerio, nors man sekėsi pakankamai neblogai. Galiausiai patekau į vidų, dėl nieko nebesukau galvos ir ėjau prie scenos

Veiksmas prasideda, pirmoji naktis.

Čia ir baigėsi mano nekaltumas. Draugų kompanija. Alus. Alus. Daug alaus. Pamiršau pasiimti grąžą. Pamečiau akinius. Seni pažįstami. Pažįstami iš Facebooko. Buvę pažįstami, išmesti iš Facebooko. Priekaištai. Pamečiau akinius. Vaikštau. Apžiūrinėju teritoriją. Prieš mane nuostabi mergina. Garbanota. Rudos akys. Daugiau nieko nenužiūrinėjau. Nebuvo aktualu. Norėjau miego su ja. Paimt ir užmigt. Jai neėmė miegas. Vaikščiojom vaikščiojom ir prisėdom miške, kur nieko nėra. Kadangi, jai neėmė miegas, o man ėmė miegas, tai aš užsnūdau. Pabudau už gerų dešimties minučių ir teleportavaus miegoti į mašiną.

Anta diena

Išsikrovė telefonas. Žadintuvas nesuveikė. Pabudome keliese. Aš, alkoholio, mėtų ir kojinių kvapas. Tuo metu skaniausias buvo mėtų kvapas, nes man tikrai reikėjo praustis. Mus pažadino draugo beldimas į stiklą - kelkis, pramiegosi visą festivalį. Šokau iš mašinos, čiupau telefoną, skambinau organizatoriui, kur ir kada turiu prisistatyti. Susitikom, apžiūrėjom kur bus tinkama vieta. Organizatorius buvo labai draugiškas ir šiltai bendraujantis žmogus, iškart pajutau, kad negaliu jo nuvilti ir turiu atiduoti visą save.

Lėkiau maudytis. Pirmąkart šiais metais. Įpratęs praustis po karštu vandeniu duše, jaučiausi visiškai neužsigrūdinęs ir nepasirengęs lipti į ežerą. Vanduo buvo pasakiškas. Nuo pačio ryto daugybė žmonių linksminosi ne tik prie stagų, pasirinkę mėgiamą muziką, bet veiksmas virė ir prie tiltelio. Ant tiltelio gyveno siaubūnas - didelis plikas vyras, kuris nutaisęs fatališką šėtono šypseną, prislinkdavo ir mesdavo į vandenį jam nepatikusius. Bet vyras garbingas - nemesdavo panelių ar perdžiuvusių vyrų, metė savęs vertus varžovus. Taip vienas po kito krito vyrai vandenin ir vėliau mėgindavo įversti tilto demoną. Likę ant tilto ir ant kranto laukė, kada pagaliau atsiras koks nors drąsuolis ir įmes tą senį į vandenį.

11.30 Sėdžiu prie stalo su juodu apsiaustu. Lauke karšta, saulė kepina, pachmielas garuoja, niekas neprisėda… Kokius tris kartus prieina žmonės paprašyti parūkyti… Pamaniau, kad “blet, papuoliau, niekam aš neįdomus, reikia suktis iš situacijos”. Paprašiau draugo, kad atneštų lapą ir tušinuką. Užrašiau, “Skaitau iš delno linijų. Nemokamai”. Magiškiausias žodis šiame aprašyme yra ne delnas ir ne linijos, bet “nemokamai”. Prisirinko daug daug žmonių. Skaičiau delnus vieną po kito ir be žodžių mačiau kokios kūrybingos ir veržlios asmenybės surinko. Nekantriausi, laukę eilėje, bandė vienas kitą įtikinti, kodėl turėtų būti pirmesni:
man už 7 minučių į darbą,
aš netikiu tokiais dalykais, ką jis sako, bet man įdomu sužinoti, ką pasakys.

Prasėdėjau iki 14.30 ir susipažinau su daugiau žmonių, nei per pastaruosius pusę metų. Žmonės pradėjo skirstytis, kai atėjo du marozai. Visame festivalyje iš kelių tūkstančių žmonių, tikriausiai du ir tebuvo, nebent kiti pasislėpę gėrė palapinėje, bet abejoju. Na, o šitie du tikrai nebuvo degutas pieno ar medaus statinėje, nes labai pagarbiai bendravo ne tik su manim, bet ir aplinkiniais. Šypseną sukėlė pasisveikinimas:
- Kam tą barzdą augini? Tigi ryža
arba
- Tu įspjauni į ranką, kai baigi skaityt?
Mane išgelbėjo liūtis. Dėjo ne kaip iš kibiro, bet kaip iš šlangos. Žmonės sulindo į palapines, kuriose matrasai plaukiojo 20-30cm gilyje.
Pasibaigus lietuj žmonės nėrė lauk, pasižiūrėti tokio reginio:

Nuaidėjus perkūnijai, žmonės, užuot pradėję panikuoti, trenksmą pasitiko ovacijomis! Perkūnijos trenksmas papildė visą vibe’ą.
Tikiu, kad iki šios vietos buvo nuobodu skaityti. Gal net užpiso ir jau norisi išjungt langą. Aš keturias dienas beveik nemiegojęs, nenoriu šių asmeninių ispūdžių paversti nuobodybe, todėl dabar atsidariau langą, bandau susikaupti ir rašyti atvirai, kad būtų kad kabintų…

Neįsivaizduoju kaip, bet kažkas man prirūkė į alų, nes vaikščiojau atsipalaidavęs ir kažkaip labai draugiškai bendravau. Su moterimis.
Nežmoniškai užsimaniau valgyti. Nusipirkau mėsainį, su mėsa, kepta ant grilio ir tokiomis kaimiškomis bulėmis. Buvo taip gardu, kad jei būtų kas paklausęs ko labiau norėčiau - pavalgyti ar pasidulkinti? Būčiau atsakęs, kad pirma pavalgyti. Suvalgiau viską, išsitepiau baltai barzdą padažu, pamiršau nusivalyti ir ėjau šokti. Prie scenos pamačiau tokią paną, kuriai nesugalvoju apibūdinimo. Ledinė skambėtų kaip iš marozo lūpų, bet darykim prielaidą, kad čia ledinė visom prasmėm: veidas, kojos, akys, papai… Garantuoju, kad pusė vyrų ją nužvelginėjo, kai gulėjo pliaže kitą dieną… Ji raitėsi ir kūno kalba leido suprasti, kad žūtbūt kažkas turi prieit iš galo ir priglausti kybį. Aš tą akimirką buvau nedrąsus, bet įsidrąsinau. Priėjau, priglaudžiau kybį ir gėriau alų. Ji kaip kokia šokėją trynė tą užpakalį į kybį ir aš nebegalėjau gerti alaus. Man reikėjo ją liesti. Galvojau, kad bet kurią akimirką nueis ir paskui galvosiu - “va, galėjau bent paliesti”. Padėjau alų, pašokome ir nusprendžiau, kad reikia “pasivaikščioti”.

Vaikštome. Kai vaikštai, visada reikia kažką kalbėti, bet nebūtinai dėl to, kad nepaklaustų, kur einat. Pasakė savo vardą. Aš irgi.
- Mes abu iš E, patikslino
- Taip. Mes abu iš E. Koks tavo zodiako ženklas?
- Žuvys
Zjbs, pagalvojau, kiek klausiu, vien liūtai čia.
- Aš irgi žuvys. Tu kovą ar vasarį?
- Vasarį
Aš šiaip irgi vasarį gimęs, tai galvojau, kad bus kokią dvim šeštą, ketvirtą, septintą, bet kurią, tik ne antrą. Nes aš vasario 22 esu gimęs ir tik vieną kartą dulkinaus su pana, kuri gimus tą pačią dieną kaip aš.
- Dvidešimt antrą, o tu?
O aš blet tylėjau, nes labiau už viską norėjau pasidulkinti su pana, kuri gimus tą pačią dieną, tą patį mėnesį, vėliau paaiškėjo, kad ir tais pačiais metais.
- Aš irgi dvidešimt antrą.

Tada vyko šmeižtas, kad aš melagis ir t.t. O aš turėjau puikią progą ją pasikviesti į mašiną, kad parodyčiau dokumentus. Mes abu supratome, kad dabar privalomą gerai pasidulkint, nes REIKIA.
Atėjom ir iškart nepradėjom. Ji sakė, kad jei nori pykstis, tai padarykime tai ir niekada nesusitikime. Žinojau, kad už šitos klastos slypi daug vyrų ir jai gali būti nenaudinga, jei kitą dieną, sėdint su vyrais, prieitų kažkoks giltinė ir sakytų: Labas. Sutikau, kad tipo daugiau nebesusimatysim. Viskas buvo gerai, bet ji šiek tiek persistengė ir pirmas derlius buvo išspaustas ranka. Žodžiu, o aš, nekantraudamas, norėjau kuo greičiau užeiti vidun. Na, kol ji nuplovė jį, aš plėšiau prezo pakelį. Vėliau kažkaip nestovėjo. Nusprendėm, kad reikia išlipti į lauką, nes mašinoj dūšna, gal įkvėpsim gryno oro ir stovės. Aš pradėjau teisintis, kad įprastai galiu tris, keturis kartus paeiliui be pertraukų, o dabar čia dėl miego trūkumo ir alkoholio pertekliaus. Ji mane ramino, kad aš ką tik baigiau ir man reikia palaukti bent penkioliką minučių. Blet, sako palaukt penkioliką minučių, o prieš tai minėjo, kad būsim tik penkias minutes. Ir tą akimirką supratau, koks aš vaikiškas tapau. Visų pirma, reikia niekada gyvenime neklausyti tokių pezalų, kad aš turiu valandą ar tai 10 min. Jei atėjot pystis, tai jei reikės, būsit iki ryto, o ne 5min. O aš kaip atsakingas žmogus, nenorėdamas jos užlaikyt ir stengiaus į penkias min įtilpt.

Išlipome į lauką, manydami, kad geriau stovės. Lauke ji plovė jį, o aš stebėjau kitus žmones, kurie stebėjo mus. Iš pradžių maniau, kad atrodau kietai, nes tipo, žėkit, man čia čiulpia, bet vėliau supratau, kad atrodžiau apgailėtinai, nes tokia PANA, o paparčio žiedas kaba.
Nusprendžiau, kad šalta ir persėdom atgal į vidų. Vargais negalais pastačiau ir tada susigrąžinau dalį karmos taškų. Kai išlipom iš mašinos, kaimynai net rūkyt pasiūlė. Turėjau laikytis duoto pažado ir su ja daugiau nebesusitikt. Po to mačiau kokius penkis kartus dar, bet neišsidaviau jos draugams, kad mes pažįstami.

Pribėga Martynas, Edga, varom pavarinėt! Eime ir visiems sako: Varom pavarinėt! Tikriausiai jis bandė sukurti festivalio šūkį, kurį turėjo rėkauti visi žmonės, bet kažkaip mažai kas varinėjo. Tuomet, kad žmonės labiau reaguotų, papildė:
- Ei, visi, varom pavarinėt! Visiems geros nuotaikos.
Atsibodo varinėti su juo ir ėjau prie kitų draugų.
Vienas draugas buvo susikrimtęs ir tokiu rimtu veidu nuėjo pas merginas pasiteirauti:
- Labas panelės. Gal galite parodyti pygzdą?
Panelės juokėsi iš jo klaidos, padarytos žodyje
Šis žodis man labai įsiminė, todėl visą dieną iš jo juokiuosi.
Važiuojant namo matėm ženklą:
“Policija tikrins vairuotojų girtumą”
- Kas ten parašyta, paklausiau?
- “Plociija, prašys parodyti pygzdą”

Sėdėjau ant tilto ir šalia manęs sėdėjo mergina, galva apsirišusi skarą. Galėjau jai pašokt ir padainuot, bet vis tiek nebūčiau sudominęs. Aš jai neįdomus ir tiek.
Paklausiau apie tatoo. Neturi, bet nori darytis. Ką nori išsitatuiruoti?
- Fridą, atsakė tokiu žvilgsniu, manydama, kad aš net nesu girdėjęs tokio žodžio
Nebuvau. Prieš mėnesį dar nežinojau. Vėliau išsigoolinau ją iki kaulų čiulpų ir pradėjau pasakoti viską ką žinau:
- Labai įdomus pasirinkimas. Frida, juk meksikiečių dailininkė, siurreliztė, moteris su vienu antakiu, patyrusi avariją, tapė gulėdama lovo….
Viskas, mes jau laižomės. Mintyse pervedinėjau aukas į wikipedijos sąskaitą.
Ji buvo Frida nr. 3, nes iki šiol buvau sutikęs bent dvi merginas, kurias reikėjo taip vadinti.
Nuėjau kelioms minutėms pas nykštukus, nes jeigu būčiau nenuėjęs, jie būtų patys pas mane atėję. Nuo liepto mižti nenorėjau, nes tas liepto pabaisą būtų įmetęs mane su visom cigaretėm, telefonu, raktais ir pinigais. Grįžęs radau ją su kitu. Pamaniau, kad gal pasėdės, jai pasirodys nuobodus, užsinorės miego, senis nieko nepeš ir galėsiu grįžt. Kitą dieną , po 24h, mačiau juos vis dar besilaižančius :D Šiek tiek intuicija apgavo. Nusprendžiau, kad eiti miegoti pas draugus ar pažįstamus į palapinę yra “too mainstream to me”, ėjau ieškoti kur įdomiau prisnūsti. Eiti teko apie 15m. Ant hamako gulėjo mergina ir laukė pasakų žirgo. Prie jos priėjo giltinė. Ne dėl apsiausto, bet veido išraiškos ir nusivylimo viduje, kad prarado progą padulkinti Fridą 3. Priguliau, pradėjau kalbėt ir padariau klaidą, užvedęs temą apie šeimą ir santykius. Ji skiriasi su vyru, o aš žinoma, tapau patarėju ir guodėju, kai nesubegu pats jokių santykių sukurti. Jokių tai reiškia net butaforinių, apie “normalius” galiu nebent bloge pasvajot.

Trečia diena, bus veiksmo.

Nusimaudžiau nuogas ežere ir atėjau pasėdėti ant suoliuko. Atėjo žmonės, kurių nespėjau iš vakaro “išburt” (reikia sakyti paskaityti, bet tikrovėj visi mėgsta sakyt išburt). Bendravom, kalbėjomės apie festivalį, dalinomės įspūdžiais, pasakojom kas kam nutiko laukiant eilėje prieš festą, kaip kas susipažino. Ir mūsų rate buvo viena mergina. Būčiau melagis, jei sakyčiau, kad atkreipiau dėmesį ne į 90D, bet pabūsiu šiek tiek melagiu ir pasakysiu, kad patiko veido bruožai, figūra ir balsas. Balsas pasirodė šiek tiek juokingas, nes pats kalbu juokingai. Patiko klausytis jos pasakojimų, pamąstymų ir pamaniau, kad visai būtų faina eiti “pasideginti”. Pasiėmėm dekį, nuėjome atokiau nuo viso veiksmo ir aš išrinkau nuostabią vietą kalno viršūnėje. Skruzdėlyne.

Norėjau papasakoti jai daug istorijų iš gyvenimo, pabūt paprastu žmogum, nes į mane buvo žiūrima kaip į mistikos paveiktą vyrą, kuris mano, kad mylimasi tik per filmus. Pasidarė labai karšta tam miške ir reikėjo išsitraukti kybį. Mergina pasakė, kad yra ne tokia ir nieko nebus. Džiaugiaus, kad būna tokių merginų, “va šita, tai bent rimta, nesipisa su bet kuo, su tokia ir draugaut galėčiau, nebūtų nejauku vienos išleist į festus”. Teko kybį supakuoti atgal, pašnekėjom ir sau pasakiau, kad viskas, daugiau rimtai prie nieko nelysiu.

Su ja praleidom gražią dieną. Ji tampė mane girtą už rankos, vilkėdama mano juodąjį kostiumą, vėliau gulėjome ant hamako, glostydami vienas kito ranką, gerdami alų. Daug alaus.
Sutikome draugišką vaikiną, su kuriuo pažįstami iš Brandį Lounge baro. Jis dažnai man pastato gėrimą už burimą, pagiria ir paklausia kaip sekasi. Šįkart buvo toks draugiškas, kad kol aš girtas stebėjau, kol jis kalbino mano naujai sutiktą paną, į kurią dėjau daug vilčių ir ant kalno rodžiau kybį, sugebėjo su ja pasilaižyt. Kai sureagavau, jau buvo per vėlu duoti į snukį. Vėliau atėjo dar vienas jo draugas, mėginti sėkmės ir tada aš jį sudrausminau, pabuvau piktas ir nusivedžiau ją.
Vakare nusprendėme eiti ieškoti merginų. Aš maniau, kad ji juokauja, kad nori trečio žmogaus - merginos. Visų pirma taip galvojau dėl to, kad ji net nedrįso už kybio paimti, o kam dabar tas trečias žmogus… Bet… Žodžiu, ėjome mišku ir mandagiai siūlėme trise. Sutikome merginą, su kuria buvau vakar susitikęs mašinoj ir rengėme karnavalą. Jai pasiūlėme trise. Ji mandagiai atsisakė, bet pavydžiai žiūrėjo į mane, matydama, kad jei ne trise, tai dviese man šiandien tikrai pavyks.

Vėliau stovėjome prie scenos, laukdami grupės Flesh Flash konco. Sužinojau, kad jie iš Panevėžio, visai kaip ir aš. Po koncerto kalbėjomės su jais ir didžiavaus, kad esu iš šio miesto. Abu ne tik talentingi, bet ir apsiskaitę, vienas net gi žinojo kad mano kostiumas nėra vienuolio, giltinės ir šiaip žinojo pakankamai daugiau apie žmogaus proto galią. Daviau nuorodą, bet nesu tikras, kad užsuks į blogą.

Mes buvome įsikurę prie pat scenos Pasitiesėm tigrinį dekį, gėrėm, klausėm muzikos, šokom. Kalbėjomės. Iš kalbos išėjo, kad vakare buvome sutikę tą patį žmogų - ispanę merginą, kuri labai nagla. Atrodo, joje gyvena demonas. Ji tokia agresyvi, aistringa, savo draugei trenkia per veidą, vėliau prisitempia, apkabina, pabučiuoja… Pamačiau tą ispanę ir prie šios scenos.
Priėjęs mostelėjau pirštu, kad prisijungtų prie mūsų. Mergina, kuri buvo su manimi, nieko nelaukus, puolė bučiuotis. Ispanė nušveitė savo “tašę”, čiupo mano merginą, su kuria buvo bernas iš Brandy Lounge ir kuri nenorėjo imti už kybio, ir su kuria buvo labai gera ant hamako, tada ispanė parvertė ją ant žemės, apsižergė ir visą kandžiojo, laižė, atrodė kaip pasiūtus lūšis. Pasikėlė sijonas, mėginau paliest ispanei šikną, ispanė atsisuko ir taip pistelėjo per snukį, kad po to ieškojau kur gaut parūkyt. Mačiau tikrų tikriausią lesbietišką sceną. Jei nebūtų įsikišęs apsauginis, būtume pamatę, kaip laižoma pigzda.

Planavau, kad pašoksime, atsigersime alaus ir eisime kartu miegoti. Bet kur buvę, kur nebuvę atsirado jos seni pažįstami paėmė už rankos ir išsivedė. Palaukiau dar valandžiukę, antrą ir nuleidęs galvą, viršutinę išėjau. Eidamas iš nevilties visiems žmonėms siūliau pasipyksti.

Pirmadienis. Paskutinį diena

Atomazga. Grįžau namo. Sužinojau, kad mergina, kurios gimtadienis tą pačią dieną kaip ir mano, taip gerai papiso protą, savo vardą ir specialybę, kad dailės akademijoj tokiu vardu ir tokiam kurse buvo vos vienas žmogus. Aš paskambinau tam žmogui, jis prašė papasakoti istoriją ir tada pasakys ar tai ta mergina. Papasakojau istoriją, tikėdamasis, kad ji. Pasirodo, ji metė studijas, dabar dirba vienam interneriniame portale, man rodos “fidel.lt” ir kad mano istorija būtinai kuo nors pasidalins ir galbūt padės man surasti merginą, kuri gimus tą pačią dieną kaip aš…

Pasirodo, kad pirmojo mergina, sutikta pirmą dieną ant kalno, buvo ta pati mergina A1, kurią paėmiau dar laukdamas eilėj.

Pasirodo, kad vakar prišnekėjau tiek dalykų…

Ir pasirodo, kad visa tai tik sapnas :)

Tiek laiko nemiegojęs, išvargintas mokslų, bent normaliai išsimiegojau, bet jau tiek visko prisapnavau, kad net gėda žmogui papasakoti.

Visą istoriją sugalvojau važiuodamas namo.
Keiksmažodžiai kaip pasipyksti, pygzda, kibys ir plauti, nebūtinai yra keiksmažodžiai ir ši visa istorija yra išgalvota. Ir jei manote, kad tuo metu, kai rašiau, kad į festivalį įvažiavau jau išgėręs, tai nemanykite, nes negalima vairuoti išgėręs.
O ten, kur rašiau, kad kažkas man prirūkė į alų, tai nemanykite, kad aš pats prirūkiau į tą alų ir norėjau pasigirti, tiesiog vienas žmogus rūkė Chesterfield cigaretę, kurias ten pardavinėjo, netyčia įsimetė sau į alų ir jį išgėrė.

Viskas jau.


http://www.laikas.lt/lt/info/12917/ispano-kuris-nemoka-ispaniskai-fotoreportazas-is-supyniu13/

Rodyk draugams

Temos: Be temos