Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Šv. Valentino diena

parašė: Rosenkreuzer · 2014-02-14 · 1 komentaras

Vakar parašiau įrašą apie Valentino dieną. Rašiau kandžiai, prisikabindamas prie žmonių, kurie švenčia šią dieną. Iš tiesų, tik šiandien susimąsčiau, kad galėjau pasielgti labai vaikiškai. Yra žmonių, kurie visus metus laukia vienos ar kitos šventės, nes kiekvienas skirtingas. Pavyzdžiui, kiek daug vyrų nori pasipiršti moteriai per “meilės” dieną? Kiek vaikų negali savo tėvams pasakyti, kad juos myli, situacija: tėvas žiūri teliką, sūnus didžiuojasi savo tėvu, kuris taip vyriškai ir dėmesingai sugeba žiūrėti televizorių. Jo tėvas sugeba tai daryti žymiai geriau nei bet kuris kitas tėvas, nes tai jo tėvas!
- Tėti, aš tave myliu
- Eik ruošt namų darbų

Šis įrašas yra vakarykščio papildymas. Rašiau, kad dabartinis šventimas dažnai neatitinka istorinės prasmės, dėl ko buvo sugalvota ši šventė. Na, aš esu teisus, bet šiandien, kai rašau blaivas, galvoju apie kitus dalykus - nebūtina visur įsigilinti iki galo ir būti griežtam. Jei mąstyčiau tik taip, kaip mąsčiau vakar, tai šiandien būčiau išmetęs iš Facebooko draugų visus, kurie mane pasveikino, įskaitant ir mano paną. Ar gi tai būtų protingas žingsnis? Arba, jei būtų paskambinus “baba”, kuri man paskambina kartą į du metus ir būtų tariusi:
- Labas, anūkėli, sveikinu tave su Valentino diena
O aš jai būčiau puolęs įrodinėti, kad tai šventė skirta kvailiams:
- Oi, nešvenčiu aš tokių švenčių, neskambink man be reikalo
Močiutė pirmiausia nuliūstų, tada nusiviltų manimi, dar labiau atitoltume, kava, kurią man padaro, nebebūtų tokia skani ir šiaip susimąstytų “kas jam pasidarė, gal pist negavęs?”

Taigi, kiekvieną sveikinimą, kokia proga bebūtų, nusprendžiau priimti, nes vis gi, žmogus mane prisimena ir dar paskambina.

Na, bet aš negaliu būti geras. Kaip pagrindinį filmo “Clockwork Orange” veikėją Alex nuo klasikinės muzikos apima demoniška nuotaika ir jis nori ieškoti teisybės, kenkti ir ištvirkauti, taip pat mane veikia ir rašymas. Negaliu neišsakyti kritikos tam, kas man nepatinka. Šiandien grupėje Noriu, bet neturiu su kuo ne vienas vyras sveikino moteris su “jų” diena. Pirmiausia pamaniau, kad jis išvykęs į užsieny ir jo fabrike nėra kalendoriaus, todėl sumaišė kovo 8 - ąją su Valentino diena. Tada pamačiau jo argumentą, kad merginos daug labiau nei vyrai išgyvena šią šventę būdamos vienos. Na, tokioms merginoms, kad neliūdėtų, pasiūlyčiau paskaityti mano vakarykštį įrašą, pasidomėti pačia Valentino dienos prasme ir neliūdėti. Nes, kokia šventė bebuvus, ji turi teikti teigiamas emocijas, o ne liūdesį. Bent jau ne tau ;)

Iki šios vietos pateikiau viską taip, tarsi, per naktį man kažkas nutiko, kas ištirpdė mano širdį ir tapau geras, pradėjau suprasti kvailius (labai sąlyginas žodis, nes iš dalies ir aš dažnai save pateikiu kaip kvailį ir iš tiesų galiu save pristatyti kaip kvailį, nes turiu keletą aplinkybių: 1. Kvailiams sekasi (man sekasi), 2. Dažnai patenku į kvailių sūkurį (su kuo susidėsi, toks pats patapsi) , bet įžanga buvo tik tam, kad parodyčiau, jog nesu kategoriškas ir žvelgiu tik iš vienos pusės.

Noriu papasakoti patį žaviausią šv. Valentino dienos epizodą iš savo gyvenimo. Dar gyvenau kitame mieste ir susipažinau su viena mergina, kuri buvo sportininkė, dalyvavo savo sporto šakos rungtynėse, turnyruose nuolat užimdavo arba pirmą, arba antrą vietą. Aš tuo metu buvau visiškai vidutinis, niekuo neišsiskiriantis vaikinas, todėl ją dievinau. Ji man buvo autoritetas visose srityse - man patiko jūs kūnas, jos plaukai ir nugalėtojo charakteris. Ji visada džiaugdavosi, į visus iššūkius, išbandymus ir problemas žiūrėdavo taip, kad pačios problemos jos išsigąsdavo. Mes susitikinėjome mėnesį, bet nebuvo sekso ar net rimtų paišdykavimų. Nenorėjau skubinti įvykių eigos, kad nesugadinčiau situacijos. Į ją žiūrėjau labai rimtai, norėjau, kad būtūme rimta sportininkų pora ir užkariautume pasaulį. Aš ėmiau tobulėti, sporto salėje ariau kaip beprots, nejaučiau nuovargio, norėjau tik rezultatų ir būti geras. Norėjau rimtų santykių.

Na, gyvenime neužtenka tik norėti. Kadangi ji buvo nugalėtoja, su čempionišku charakteriu, tai gaudavo visko, ko norėdavo. Panašu, ko ji norėjo nebuvo vien sportas ir pergalės. Jai dar patiko ir vyrai. Kartą gavau laišką iš draugo, kurio šiaip negerbiau. Laikiau jį nepatikimu. Jis man prisipažino, kad mano mergina su juo flirtuoja, parodė visus susirašinėjimus. Ji jam siuntė savo erotines nuotraukas ir sakė, kad jo nori. Šioje situacijoje buvau kaltas aš pats, nes jos nepisau. Tiesiog santykiuose gerai neskubėti, bet kai visiškai uždelsi ir apsimeti ponu “kuriam nereikia pystis”, tampi nuobodus ir žmogus ieško alternatyvų. Paklausiau draugo ar ją piso. Atsakė, kad ne, bet labai norėtų, bet to nedaro, nes pernelyg gerbia mane.

Aš tapau šaltas, bet su ja bendravimo nenutraukiau. Teko užšaldyti jausmus ir veikti protu. Galėjau išsiskirti tą pačią dieną, bet galėjau pasielgti neapgalvotai - gal draugas melavo, norėdamas mus supykdyti? Bet kokiu atveju, mergina parodė, kad yra nepatikima, todėl nenorėjau kurti rimtesnių santykių. Beet. Kam kurti rimtus santykius, kai galima… pystis?!!! Juk aš tai dienai nebūčiau radęs nieko geresnio. Galėjau išpisti ir palikti! Štai kur tikro vyro mąstymas… Deja, pamaniau, kad būtų visiškai pasenusi taktika ir pasielgčiau kaip asilo galva. Arba kita jo kūno dalis, nes, tarp kitko, pas asilą panašiai kaip pas arklį. Gerai, nebejuokauju.

Jos gimtadienis vasario 14 dieną. Sausio keturioliktą pakviečiau susitikti gražiausioje miesto vietoje - senvagėje. Ten, kaip tuo metu buvo įprasta, pasiūliau draugauti. Dabar tokiais dalykais niekas neužsiima, tiesiog būna kartu ir tiek. Na, tuo metu mano jaunai sielai norėjosi kažkokio statuso patvirtinimo, kad aš ir kiti žinotų, jog mes kartu. Ji sutiko, apsidžiaugė. Mėnesį laiko turėjome daug bendros veiklos, ji tapo labai šilta, nuoširdi, o aš išlikau šaltas ir ramus. Atsirado du nauji žmonės. Ji - galbūt tikroji, bet aš - ne. Jaučiau, kad tokia taktika žymiai geresnė, aš jai iš tikro patikau, buvo daugybė progų pasimylėti, ji bet kokiai progai pasitaikius norėdavo pačiupti už bybio, ištraukti jį lauk ir išjodinėti mane kaip arabišką žirgą, bet aš laikiausi…

Kartais susitikdavau su draugu, jis pasakė, kad ji vis dar su juo bendrauja, vis dar atsiunčia nuotraukų, bet ne erotinių. Jis išsidavė, kad nesusilaikė ir siūlė jai pas save pažiūrėti filmą, bet iš pagarbos man ji nesutiko, bet norėtų.

Mane tai iš dalies tenkino, bet negalėjau susitaikyti su mintimi, kad apie mane, apie mūsų santykius ji šneka su kitu ir dar su juo flirtuoja. Taigi, aš ruošiausi lemiamam šturmui, įtampa augo panašiai, kaip dabar Ukrainoje, kuomet vasario 16d baigis jų Prezidento nurodymas išsisiskirstyti protestuotojams per 15 dienų.

Atėjo lemtinga diena - vasario 14: šv. Valentino diena, mėnesio draugystės proga, jos gimtadienis… Ji gyveno su mama, kuri tą dieną išvyko specialiai, kad galėtume būti dviese. Nupirkau jai prabangius moteriškus kvepalus, pinigų turėjau daug, užsidirbdavau programuodamas, tai nebuvo gaila. Gėlių nepirkau, nes jas įteikiu tik tada, kai žmogui ką nors jaučiu gero. Atvykęs į namus radau ją labai gražiai pasipuošusią. Didelė sportiška, kieta krūtinė tiesiog virto iš palaidinės ir kreipėsi į mane:
- Nusiauk batus, mesk nachui tuos kvepalus, numesk striukę, sudraskyk savo ir jos rūbus irrrrr pirmyyyyn!
Dovanos neteikiau. Pasisveikinau, prisėdau prie stalo, kuris buvo didelis ir nugrautas daugybe gėrybių, kurias vėliau valgė jos gimtadienio svečiai, nes ji buvo suplanavusi taip, kad pirma susitinkame mes, “apsiforminam” ir tada suguža sveteliai. Mes pavalgėm, išgėrėm, aš ją pasveikinau su gimtadieniu ir pasakiau, kad palieku. Palinkėjau gerų rezultatų sporte, sėkmės gyvenime. Pirmąkart mačiau taip gražiai verkiančią moterį.

Ramia sąžine nuvykau sportuoti. Vakare susitikau su tuo draugu, kurį minėjau, centriniame “Čiliake” gėrėm po bokalą ir mūsų pokalbį teko atidėti, nes mano draugą pasiekė žinutė:

- Sveikas, man labai liūdna, ar galėtum atvykti pas mane?

Aš jam pats daviau gandonų, paspaudžiau ranką ir palinkėjau sėkmės:

- Ačiū, kad dalyvavai šiame procese, tu padarei viską, ką galėjai, geros šv. Valentino dienos

Rodyk draugams

Temos: Biški apie jausmus · Koks aš maladiec · Pezalai apie meilę · Psichodelika · Šizo

Kai ateina metas nutraukti santykius

parašė: Rosenkreuzer · 2013-11-07 · 2 komentarai

- Įsivaizduok, mano grupioko brolis su merga draugavo dešimt metų. Pasipiršo, laukė vestuvių ir prieš vestuves būsima žmona pabėgo

- Pabėgo nieko nepranešusi?

- Ne, apsipyko, pasiuntė vienas kitą ir ji dingo. Įsivaizduoji, tėvai jau buvo susibendravę, jau laukė vestuvių ir po dešimties metų dingo. Ką ji galvojo anskčiau?

- Aš nekaltinčiau jos, priešingai, gal net gerbiu ir palaikau

- Kodėl?

- Kada jie susipažino?

- Mokyklos laikais

- Matai, galbūt tuo metu jai mažiausiai santykių reikėjo, galvoje buvo mokslai, studijos, karjera, ji viską buvo suplanavusi. O tas vyras, tikriausiai, jai pasirodė vertas dėmesio ir su juo gerai jautėsi, todėl nenorėdama prarasti buvo kartu. Taip bėgo metai, ji pasibaigė mokslus, pasibaigė universitetą, susirado darbą. Gyvenimas lyg ir mėtė užuominas, ką veikti toliau, bet ji jautėsi nežinioje, nes nebuvo tikra, ko nori dabar, juk visą tą laiką gyveno pareigoje, o dabar tas metas, kai norisi kažką nuveikti ir dėl savęs. Vyras tikriausiai pradėjo skaityti gyvenimo mėtamas užuominas, kaip vadovautis tam tikrais stereotipais, kad jau “metas”. Gal dar tėvai skleidė povandeninę srovę, kad greičiau tuoktųsi. O ji, pajutusi , kad nėra pasirengusi arba gal jau seniai žinojo, kad tai ne jai sutvertas vyras, bet gyveno iš įpratimo, nenorėjo padaryti didžiausios nuodėmės - sukurti santuoką ir pagimdyti jos ir nemylimo vyro vaisių. Ji pasielgė drąsiai ir didvyriškai.

- Bet tai kodėl ji tiek laiko tempė? Kodėl laukė, kada jai pasipirš, kodėl neišsiskyrė anksčiau?

- O, šito aš ir laukiau, Audriau. Visą laiką tu mane užsipuoli, kodėl aš neilgai tempiu santykiuose. Aš pajuntu, kad mums nepakeliui ir gerbdamas save ir moterį, taupau mūsų dviejų laiką

- Tu visada moki viską apsukti taip, kad neliktum kaltas ar nesuprastas. Gal šįkart tu ir teisus.

- Teisus dėl tos merginos ar dėl savęs?

- Nežinau

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · Biški apie jausmus · Pezalai apie meilę

Seniai dulkinaus

parašė: Rosenkreuzer · 2013-11-05 · 7 komentarai

Nusprendžiau, kad seniai dulkinaus, nors paskutinį kartą tai vyko vakar.

Paėmiau telefoną ir parašiau vienai iš jų: “Labas (aš visada pasisveikinu), seniai matėmės, mums reikia susitikti”

Atrašė: - Atėjo mano eilė?

- Taip, atėjo tavo eilė. Pas tave ar pas mane?

- Nori į svečius?

- Neslėpsiu, noriu žvėriškai išdulkinti tave, kad rėktum, staugtum ir negalėtum nė sekundės atsipalaiduoti

- Tuomet pas mane netinka

- Aš tau panaši į merginą pagal užsakymą?

- Taip. Tai tinka ar ne?

- Nežinau

- Gerai, netinka. Viso gero

Pasinaudojęs proga, išmečiau ją iš socialinių tinklų ir ištryniau numerį

Po kelių minučių gavau dar vieną žinutę:

- Būsiu 20h, nupirk vyno

Prisipažinsiu, iš jos nesitikėjau tokios charizmos ir atsidavimo. Buvo žymiai geriau, nei įprastai. Skruostaisi ir kaklu žliaugė prakaitas, ji staugė kaip kiaulė , vilko pisama netradiciniu būdu. Įsikibusi nagais į mano užpakalį bandė perdrėksti jį į dvi dalis, o aš plakiau ją negailestingai, kiekvienu kirčiu artėdamas prie išlaisvinimo.

- Tuoj, nebedaug, jau beveik

Ji laikė mane rankomis, kad baigčiau į vidų.

- Ne, į vidų nebaigsiu, rinkis kur

- Čia, pasakė iškišdama ilgą liežuvį

Staiga nušokau ir prišoviau pilną burną meilės.

- Parodyk, kiek laimėjai

Iš ką tik surinkto rudeninio medučio ji išputė burbulą

- Neblogai. Dabar nuryk.

- Hmmm

- Parodyk, parodyk

- Šaunuolė, puikiai padirbėjai

Gerdami arbatą kalbėjomės apie meną , interjerą ir diskutavome, koks paveikslas tiktų mano kambaryje. Karts nuo karto ji mane pavadindavo nenormaliu ir iškrypusiu, o aš už gerus žodžius apdovanodavau ją šeimynišku bučiniu į kaktą.

Gavęs, ko norėjau, mačiau ją ramią ir besišypsančią. Ji ne iš tų žmonių, kurie nuolat išsišiepę. Nepakanka gero pokšto, kad ji džiaugtųsi. Tai moteris, kuri ieško savęs, o su manimi tai nuolat randa, tik bėda ta, kad aš nuolat nerandu jai laiko arba nenoriu rasti.

Gulėjau ant pilvo pasidėjęs nešiojamą kompiuterį ir susirašinėjau su draugu, gyvenančiu Londone. Kuo toliau, tuo labiau apgailėtinas jis man atrodė. Nuolat klausdavo patarimų, kurių sulaukęs vis tiek nesilaikydavo. Atrodė, kad tas gyvenimas jį išsekino ir sumenkino kaip žmogų, kuris kadaise buvo pernelyg vyriškas. Jis buvo įsimylėjęs merginą, kuri ėjo iš proto dėl jo draugo, o jo paties nekentė. Siūliau pamiršti ją ir nusiraminti. Deja, jis užsispyręs kaip ožys, važinėjo į kitą miestą ir kasdien įkyriai jai rodė dėmesį. Maniau, kad jai jis tikra rakštis subinėje. Nors jis tiek išvaizda, tiek elgesiu buvo tikrų tikriausiais vyras, kuris kaip perkūnas žaibais švaistėsi savo energija, įdėjęs truputį proto ir susitvardydamas, galėjo pavergti bet kurią, bet patirties turėjo nedaug - vieną moterį.

Taigi, gavau iš jo žinutę, kad buvo pasimatyme. Su ja. Ji atvyko į jo miestą. Per paskutinį pasimatymą, vos tik susitikęs, pasiūlė jai draugauti.

- Kas tau yra, vaikine? , kodėl tokie sprendimai?

Ji, žinoma, nesutiko, bet kas keisčiausia, atvyko pas jį, į jo miestą. Galbūt iš nevilties…

Na, man įdomu paskaityti, kaip gi sekasi, maniau perskaitysiu dar vieną jo verkšlenimą, bet šįkart jis mane nustebino. Mergina, kuri jį visą laiką vedžiojo už nosies, išnaudojo materialiai, psichologiškai ir visaip kitaip, vis gi, atvyko pas jį. O jis progos nepraleido - dulkino ją tris su puse valandos. Kur tai matyta, kur tai regėta? Ji jo klausė, gal filmuojasi porno filmuose? Jis patikino, kad tai jam antras kartas gyvenime. Juokinga asmeninė detalė, kad mergina norėjo jam pačiulpt, o jis neleido. Kokie laikai atėjo, kad mergina turi prašyti, kad duotų pačiulpt?

Smagu už draugą ir džiaugiuosi, kad buvo atkaklus ir nepaklausė mano patarimo mesti ją nachui. Dabar jis neatsigina nuo jos, rašo, skambina, siunčia ero foto, o jam… Jam pochui. Pasirodo, jis tik norėjo parodyti, kaip ji jam rūpi, o parodęs nusiramino, pagaliau pasijuto vyru ir nebelakstys paskui kaip šunelis. Geriausias patarimas yra ne iš kito patirties, o iš tavo paties, kai ilgai ir kantriai laukęs, gauni saldžių vaisių

Rodyk draugams

Temos: Biški apie jausmus · Pezalai apie meilę · Šizo