Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Mano įspūdžiai iš festivalio Devilstone

parašė: Rosenkreuzer · 2016-07-17 · Nėra komentarų

Prieš geras dvi valandas su drauge grįžom iš Devilstone festivalio. Kol dar viską prisimenu, aprašysiu, kaip festas atrodė mano akimis. Pamačiau ne visas grupes, nesudalyvavau visose rungtyse ir atrakcijose, bet įspūdžių buvo pakankamai.

Pirma diena

Kad smagiau skaitytųsi, gali pasileisti šitą gabalą:

Supažindinu su situacija

Prieš važiuodamas daug lūkesčių neturėjau. Svarbiausia buvo pamatyti ir išgirsti Behemoth atlikėjus. Kitas slaptas noras tai, kad nebūtų nuobodu draugei, nes ji nėra sunkiosios muzikos gerbėja arba bent jau iki šiol nebuvo. Dėl to pernelyg nepergyvenau, žinojau, jog bus ne tik black metal grupės, bet ir kitų stilių - lengvesnio roko ar post punk. Iš aplinkos taip pat nesitikėjau kažko pižoniško, įsivaizdavau, kad bus dvi didelės scenos (steidžai), keli kioskai, kuriuose prekiaus alų, o dauguma žmonių bus metalistai (metalheadai), apsirengę juodai ir juokaus apie velnią ir šūdus. Deja, aplinka ir organizuotumas nustebino gerąja prasme kaip ir nustebino aplinkos įvairiapusiškumas. Žmonių buvo visokių.

Apsiprekinom

Į Anykščius atvykome penktadienį apie antrą dienos. Nors festivalis prasidėjo dar ketvirtadienį ir abu buvome pasiėmę po laisvą dieną, nutarėme ketvirtadienį pailsėti, susitvarkyti ir gerai išsimiegoti, kad gerai nusiteiktume ir tas dvi dienas būtume energingi bei pozityvūs. Pirmas aplankytas objektas - Anykščių centrinė Maxima. Netrukome pajausti festivalio dvelksmo: pamatėme žmones dėvinčius “Devilstone” marškinėlius ar kitaip išsiskiriančius iš aplinkinių išoriškai dėl tamsesnės atributikos. Žmonės atvyko į parduotuvę apsiprekinti, užkalbinti noriai kalbėjo. Persimetėme keliais sakiniais, paklausiau svarbiausių dalykų: kada atvyko, kaip praėjo pirma diena, ar bandė į festivalį prasinešti alkoholį ir ar pavyko. Dauguma atvyko ketvirtadienį, alkoholį prasinešti bandė visi, visiems pavyko, nes kaip jie patys sakė - “žinojo vietą pro kurią reikėjo nešti”.

Palapinės statymas ir alkoholio prasinešimas

Gavę patikimos informacijos nusipirkome dėžę alaus, litrą viskio, 0.7 džino ir “zagirono”. Nuo Maximos toli važiuoti nereikėjo, festas buvo vos už kelių kilometrų, nesunkiai radome pagal ta kryptimi traukiančius žmones. Idėja prisiparkuoti nemokamai nesužavėjo, pagalvojau negailėti parkingui. Sumokėjau 13 eurų, gavau vietą prie pat įėjimo. Pirmiausia nusprendėme užsicheckinti, gauti apyrankes, susirasti vietą palapinei ir įmesti miegmaišius. Gavome apyrankes, prie įėjimo buvome patikrinti ar neturime alkoholio ir draudžiamų daiktų. Pažįstami turėjo būti rezervavę vietą palapinei, bet į skambučius neatsiliepė, per Facebooką neatrašė, tai pamaniau, kad arba jau užtūsino, arba gal tiesiog pamiršo, kad prašiau. Neieškojau kaltų, radau vietelę šalia tinklinio aikštelės. Gal tai nebuvo pati geriausia vieta palapinei, nes ją įspraudžiau visiškai prie pat kitų dviejų (girdėjosi, kai palapinėje atsiraugoja ar atkemša alų). Girdėjosi ir daugiau dalykų, bet nebūtina komentuoti smulkmenų :D Vėliau sugalvojome pamėginti atsinešti alų iki palapinės. Teisingai parašiau “pamėginti”, nes mano planas nebuvo pats tobuliausias. Pamaniau, kad iš vienos pusės perkelsiu kuprinę į kitą pusę, tada apeisiu iš kitos pusės ir nunešiu į palapinę. Gerai, kad neperkėliau kuprinės anksčiau laiko, nes ta vieta buvo aptverta tvora ir būtume ne tik, kad alaus netekę, bet ir kuprinės :) Nusprendžiau, kad alų paliksime mašinoje, karts nuo karto ateisime ir atsigersime, jei netingėsime, o viskio tiesiog įsipyliau į bokalą ir laikydamas rankoje praėjau pro apsauginį. Tai to bokalo viskio man visai pakako, kad neblogai apšilčiau.

Palapinėje

Nunešiau daiktus prie palapinės, bet jos neradau. Kadangi mes pirkome Hi-Tec palapinę už Rimi lipdukus, tai nebuvome vieninteliai tokie “gudročiai”, todėl tikimybė pirmu taikymu pataikyti į svetimą palapinę buvo nemenka. Nusprendžiau, kaip skiriamąjį ženklą, ant palapinės galo uždėti tentą su Arba Arba logotipu.

Tikriausiai daugelis man pritartų, kad geriau išvis nekabinti tento, nei jį užkabinti taip kaip aš tai padariau, bet dėl to galvos nesukau, nes tentą kabinau ne reklamos tikslais, o kaip skiriamąjį ženklą, kad rastume patys ir draugai. Palapinėje, pasidarėme selfį, aptingę gulėjome, nes kaip tik ėmė krapnoti lietus. Žiūrėjau kas įdomaus vyksta internete, kas gero papostinta

VTF

(Facebook grupėje Valstybinis tautos frontas). Tuomet naujas pažįstamas pakvietė prisijungti prie jo ir kompanijos. Aš su juo susipažinau visiškai atsitiktinai prieš kelias savaites grupės Diktatūra konce. Kas galėjo pagalvoti, kad mūsų kompanijos susibičiuliaus ir didžiąją festivalio dalį leisime naujoje chebroje.

Nauja kompanija

Atėjome pas juos. Niekas žodžio kišenėje neieškojo. Nuo pirmų akimirkų visi buvo šnekūs, sarkastiški, bet ne kandūs, atviri. Atmosfera (vaibas) buvo geras ir jautėsi, kad viskas tik gerės. Būna, kad susipažįsti su žmonėmis ir jauti, kad arba jie tave greitai užpis ir daugiau nenorėsi jų regėti akyse, arba jauti, kad gresia muštynėmis ir nesutampa energetiniai laukai, arba jauti, kad tai tavo žmonės, kad jie tave supras ir tavęs klausys, o tu norėsi jiems pasakoti ir jų klausyti. Na, aš turiu problemų su klausymu. Kas liečia neoficialų, neformalų bendravimą, pats dažniausiai mėgstu kalbėti, nei klausyti. O kalbėjom daug. Ir buvo apie ką. Nuo to, kas ir už kiek pirko rūbus festivaliui (pointas girtis buvo ne už kuo brangiau, bet už kuo pigiau). Pvz. Arijus įsigijo airišką skrybėlę už pusantro euro ir ja labai džiaugėsi, be to sulaukė nemažai dėmesio ir net iš Airijos fanų. Apie tai vėliau, jei nepamiršiu. Svečiai mus sutiko karštu vynu ir karšta arbata. Buvo specialiai atsivežę mini virtuvėlę, kurioje kepė vištieną ir virė arbatą. Kiek atsimenu, ta višta (sparneliai) kepė kokias tris valandas, o aš visas jas neužsičiaupdamas kalbėjau. Na, karts nuo karto įsiterpdavo ir kiti, eteriu pasidalinome. Iš dalies pasidalinome, aš tikrai nepasigrobiau viso vakaro, nes savaime suprantama, kalbėjimas žmogų išvargina, o dar tas viskis, dar alus… O dar karštas vynas… Turbūt suprantate, kuo viskas baigėsi :) Nuėjau “prigulti” ir eterį perleidau jau kitiems “vedėjams” ir chebra toliau bendravo, tik šįkart be manęs.

Prisikėliau naktį

Draugė su nauja chebra stebėjo Batushkos koncą. Muzika jai patiko, bet kadangi stovėjo prie pat scenos, ji išsigando, kai pradėję pogintis (šokis, kai stumdosi rankomis ir pečiais, bet tai daro atsakingai, o pargriuvusius pakelia, kad išvengtų sužeidimų) metalistai netyčia pataikė į plaučius. Ji išsigandusi grįžo į palapinę ir kaip tik tuo metu aš pabudau. Kai pabundi pramiegojęs įdomiausią festivalio vietą, jausmas nėra pats geriausias - klausi savęs - kiek dabar valandų ir ar aš pramiegojau visą festą?
Pabudau ir užmigti nebegalėjau. Vieną kartą išėjau apeiti ratą, antrąkart. Išėjau ir trečią. Patraukiau link post punk scenos. Atmosfera - fantastiška. Kas anksčiau vykdavo į festivalį Supynės, tai čia buvo Supynių atmosfera. Nesivaržė relaksuoti ir šokti pagal post punk’ą ir metalistai. Didelė skirtingą muziką mėgstančių žmonių grupė mėgavosi gyvenimu, klausėsi muzikos, lingavo į taktą, valgė pusryčius iš čia pat dirbančių užkandžių prekybviečių. Pirmoji naktis pernelyg neišsiskyrė, bet ir taip paprastai nesibaigė. Sutikau vieną vaikiną, kuris anksčiau buvo Arba Arba fanas. Pakankamai įdomus žmogus, bet kadangi kalbėjo daugiau nei aš ir dažnai mane pertraukdavo, man buvo sunku su juo užmegzti dialogą. Kaip žmogus - labai nuoširdus. Papasakojo, kad žaidžia pokerį, kad dauguma dienų jam vienodos, nesvarbu ar tai darbo diena, ar savaitgalis. Man tai kas - vis kitoks žmogus, o žmones analizuoti mėgstu. Pašnekėjome, parodė delno linijas, paprašė, kad paskaityčiau. Tuomet prie mūsų priėjo vienas rimto veido vyras, pirštu parodė į besitūsinančią chebrą ir tarė:
- Jie švenčia mano bernvakarį
Atrodė labai juokingai, nes pats nesidžiaugė ir net nebandė apsimesti :D

Hardcoriniai metalistai prie upės ir jų prikolai apie šūdus

Atsiveikinom ir jau traukiau į palapinę, bet dar susigundžiau pakalbinti metalistų grupelę prie upės. Pats buvau apgirtęs, kalba nebuvo labai rišli, bet mano žodynas ir iškalba leido tai kažkiek užmaskuoti. Kitaip ir būti negalėjo, todėl penki vyrai prie ežero šeštą ryto juokavo ne apie kažką kitą, o gi apie… spėkit iš vieno karto… Taip … Apie šūdus. O vienas buvo tikras žinovas. Dauguma pokštų buvo apie visokias žarnas ir t.t. Man nebuvo juokingi jo bajeriai, bet aš pats kaltas. Nes kaip sakoma apie tikro vyro humoro jausmą , išgėręs vyras juokauja arba antrą galą, arba apie šūdus. Man bajeriai apie antrą galą juokingesni, o tų kitų nesuprantu. Tai žmogus juokavo, juokavo, aš gal net kažkiek nejaukiai pasijutau ir norėjau eiti, bet gerai, kad nepraleidau juokingiausios tą dieną man nutikusios situacijos. Tas metalistų lyderis pasakojo savo pokštus, kurie buvo pakankamai aštrūs, kad po kiekvieno pasigirsdavo tokios reakcijos:
- aaaaai
Ir pro šalį ėjęs vaikinas prisėdo šalia mūsų ir tarė:
- Aš privalau tai išgirst!
Tie jo žodžiai skambėjo labai žaviai. Pati situacija, kai toks paros metas, kai realiai žmonės miega, kai tema nėra aktuali ir tu jos niekur gyvenime nepritaikysi, o jis taip teatrališkai ateina ir pareiškia:
- Aš turiu tai išgirst.

Nemaniau, kad jis gali tapti kompanijos žvaigžde. Bet jis tapo. Padavė “skarbonkę” tam kiečiausiam metalistui ir tarė:
- Įpilk man vandens
- Iš upės?
- Taip iš upės
Metalistas nuėjo prie upės ir pasiteiravo:
- O tau su buožgalviais ar be?
- Būtų geriau su
Prisėmė tris ketvirtadalius skardinės ir padavė naujam žmogui. Jis dviem maukais išgėrė pusę turinio ir atsidūso
- Kaip troškiana…. (troškina)

Supratau, kad tą vakarą jau pamačiau pakankamai ir nusprendžiau eiti miegoti, pasiruošti naujai dienai. O antra diena / naktis nuo pirmosios skyrėsi 360 laipsnių, įspūdžių buvo žymiai daugiau.

Antra diena

Rytas

Pabudome. Nusimaudėme upėje, išsivalėme dantis - atsigavome. Nupirkau kavos, nuėję prie upės mėgavomės gaiviu rytu, kalbėjome tarpusavyje ir su kitais, kurie norėjo pabendrauti. Priėjo jaunas vaikinukas, pasigyrė, kad vakar dalyvavo bugnų konkurse ir laimėjo pirmą vietą. Paatviravo, kad norėtų dabar groti būgnais ir kiti matytų, kaip jis groja. Aš jam liepiau varyti prie instrumentų, kuriuos ką tik išsipakavo kažkokia grupė prie upės ir jau buvo pradėjusi koncertą. Vaikinukas būtų taip ir padaręs, bet koncertas jau prasidėjęs. Tada nuėjome pavalgyti. Užteko 14 eurų, kad abu sočiai pavalgytume. Svarbiausias dalykas - sriuba, o kaip antrą pasiėmėmė meksikietišką troškinį. Kadangi buvo ir mėsos, ir pupelių, tai visko net gi nesuvalgėme, bet sotūs buvome iki vakaro. Šiaip, žinojome, kad festivalyje brangus maistas, tai buvome iš namų įsidėję dvi dėžutes vištos sparnų, keptų ant BBQ, bet aš juos suvalgiau dar pirmą dieną. Net užmigau įkišęs ranką į vištą. Ne, gal kiek per rimtai pasakyta. Ne į vištą, bet į indą su višta.

Laiko stumimas parkinge

Pavalgę ėjome paklausyti įdomios paskaitos. Kadangi neturėjau programėlės, o į paskaitą vėlavome, buvo nelengva susiorientuoti apie ką ji yra, bet greitai susiorientavome. Labai patiko paskaitos vedėjo profesionalumas ir jo užduodami klausimai. Atlikėjai, diskusijos dalyviai taip pat buvo paprasti, konkretūs, bet atviri. Buvo kalbama apie tai, kaip portaluose antraštėmis medžiojami paspaudimai, ką turi daryti sėkmingi atlikėjai, kad būtų pastebėti ir turėtų pelningų užsakymų, kaip reikia atrodyti socialiniuose tinkluose ir t.t. Vien ta mintis, kad yra tokių žmonių man glostė širdį. Paskaita sukėlė geras emocijas ir jos dalyvius imsiu sekti soc. tinkluose.

Vėliau patraukėme į parkingą. To, ko nepavyko perkelti kuprine per tvorą. Kelias iki parkingo neprailgo, nes sutikome nemažai pažįstamų. Vieno jų iš mandagumo paklausiau, ką veiks, o jis pasakė, kad dalyvaus šachmatų turnyre. Iki turnyro buvo likę 10min. Tekinas nubėgau į registraciją, prašiau, kad leistų dalyvauti, bet deja - pavėlavau. Bet nepasidaviau, ambicingai įrodinėjau, kad esu vertas dalyvauti turrnyje ir man pasisekė - vienas dalyvis neatėjo ir aš užėmiau jo vietą. Gavau malkų ir nuliūdau. Tada kaip mažas vaikas buvau piktas kelias minutes, bet greitai nuotaika pagerėjo, nes vyko MC GROWL pasirodymas. Kas su metalu neturi nieko bendra, pasufleruosiu, GROWL’as, tai specifinis garso išgavimas, primenantis riaumojimą. Yra įvairiausių GROWL’o rūšių, tembrų ir tonų, todėl tai nėra tiesiog pariaumojimas ar ožio pamūkimas į mikrofoną. Kas tai sugeba meistriškai atlikti, iššaukia tam tikras emocijas, kurias publika išreiškia šūkavimais, rėkimu ar plojimais. Praėjęs pro publikos emocijų bangą, pasinaudojau dar viena pramoga - įkišau galvą į iškirptą kartono gabąlą, kur galima nusifotkint. Nuotrauka gavosi kieta. Tokia kieta, kad nedrįstu jos kelti :) Tada nuėjome į parkingą. Parkinge atsisėdome į bagažinę, gėrėme alų, šnekėjomės, juokavome, praeinantiems žmonėms spaudėme ranką ir kiekvienam ką nors palinkėdavome. Dažniausiai tai būdavo sueitis, bet karts nuo karto sugalvodavome ir ką nors originalesnio. Pro šalį ėjo dvi merginos. Norėjau joms pasakyti ką nors malonaus, bet kadangi buvau išgėręs, pasakiau šiek tiek priešingai. Dominuojanti mergina priėjo prie manęs ir kelis kartus bandė kumščiu trenkti man į galvą. Su drauge apsitarę nusprendėme, kad tikriausiai likau neteisingai suprastas arba netinkamai bandžiau pakelti merginoms nuotaiką. Nusprendžiau kaltę išpirkti nunešdamas po skardinę alaus. Merginos atsiprašymą priėmė. Pasakiau, kad jos kietos ir grįžau į bagažinę.

Laikas iki vakaro

Po parkingo paklausėme kelių grupių pasirodymų. Sutikom vaikinus, kurie laimėjo futbolo turnyrą. Jie už tai gavo dėžę alaus. Juokais paprašiau skardinės ir jie ją davę. Pasijaučiau nemaloniai, bet ką jau čia, teko išgerti. Jei skaitote šį postą, susisiekite - grąžinsiu alų :) Vėliau nuėjome pas tą pačią chebrytę, su kuriais buvome miške. Jie kepė maistą ir virė sriubą. Aš pasakojau mano draugei jau du šimtus kartu girdėtas mano istorijas iš paauglystės, kelis kartus ji man bandė parodyti, kad leisčiau ir kitiems įsiterpti. Tuomet susivokdavau ir vykdavo diskusija. Tuomet iš kažkur atėjo tamsaus gymio vaikinas. Norėjau jam įdėti pravardę čečėnas, bet nepavyko. Jis kažką pasakė man, kad pasijutau nemaloniai ir nuėjau miegoti.

Behemoth

Šįkart nepramigau headlinerių. Vos tik suskambo pirmoji Behemoth daina, kaip mat pabudau. Čiupau savo juodą apsiaustą su gobtuvu ir nuvykome prie didžiausios scenos. Apsiaustas - mano senas aksesuaras. Aš jį į festivalius veždavausi dar tuomet, kai tai nebuvo mada. Nebūsiu susireikšminęs, pasakydamas, kad aš ir užvedžiau tų apsiaustų festivaliuose madą, todėl man būna kiek keista, kai kas nors sako: dabar daug su tokiais apsiaustais vaikšto :) Gerai, tegul vaikšto, vadinasi žmonės gerai jaučiasi - arba išsiskiria, arba dėmesio gauna, arba jaučiasi paslaptingi, kai nesimato veido :) Nuvykau prie scenos ir laukiau, kada suintensyvės ritmas ir prasidės pog’as (susistumdymai šokių aikštelėje). Sekėsi neblogai, bet greitai sušilau ir “gavau pompą”.

Naktinis gyvenimas

Po koncerto nuėjome prie upės. Stebėjome upę, žvaigždes, kalbėjomės tarpusavyje ir su kitais. Tuomet nusprendėme apeiti ratelį. Pamatėme, kad vyksta kinas po atviru dangumi. Atsinešėme sėdmaišius, įsitaisėme gale ir kaip ponai stebėjome filmą. Filmas buvo apgailėtinas. Turiu galvoje, gerąja prasme :) Jokiu būdu nenoriu įžeisti, kas tą filmą parinko, bet tai buvo geras sprendimas. Tai kinų ar japonų filmas, kai kovos scenos trūkdavo po kelias minutes, smūgių garsai vėluodavo, pats filmas senas ir scenos tokios pompastiškai dramatizuotos :) Todėl žiūrovai buvo linkę garsiai komentuoti ir vertinti filmą. Šis procesas leido daugybei žmonių susipažinti, pajuokauti ir kurti dar geresnę atmosferą. Žinoma, tikriausiai trukdėme tiems, kas iš tiesų atėjo ramiai pabūti ir pažiūrėti filmą. Sorry, chebra, aš buvau vienas tų, kuris komentavo ar net tai inicijavo.

Po traukėme link palapinės ir sutikome savo šaiką. Pasakiau jiems, kad eidamas išgirdau grupės Karališka erdvė gabalą “OOoo iš lėto leidžiasi saulė” ir klausiau ar tai įmanoma, kad šiame feste grotų tokia grupė? Tada iškėlėme egzistencinį klausimą, ar ta grupė apskritai egzistuoja? Sakiau žmonėm, kad tikrai girdėjau tą dainą ir primygtinai prašiau jų nueiti prie tos scenos, kur girdėjau grojant tą dainą. Atėjome. Buvo nerealus ir keista. Nerealu, nes visi buvo absoliučiai astipūtę ir gerai nusiteikę, o muzika - dj leido bet ką, kas jam šovė į galvą. Rimtai. Nuo Cicino Lietaus dukra iki Naujųjų Lietuvių gabalo “Mane užpisa tavo skambučiai”. Tada galvoje buvo įvairiausių minčių, bet jos nebuvo blogos ar kažką pašiepiančios. Įprasta žmogaus reakcija būtų “kokį čia šūdą leidžia?”, bet aš galvojau, kad tokia muzika ir parodo, kokie žmonės iš tikro yra. Nes daugiau mažiau visi paaulystėje esame tusinę pagal panašią muziką. Aišku, buvo minčių ir apie tai, kad tai performansas, arba kad DJ’ui visiškai px ir jis leido tai, ką norėjo, arba kad ši scena buvo tiems, kurie atvyko ne dėl metalo, o dėl tų, kurie Facebooke gerai pareklamavo… Atėjo apsauga. Galvojau, kad išjungs muziką, o DJ bus pripažintas apsišaukėliu ar nutiks kažkas panašaus. Deja… Apsauga pasiėmė alaus iš mažo šaldytuvėlio ir išėjo. Tūsas tęsėsi.

Nuėjome prie post punk scenos. Ten tūsas ne prastesnis nei prieš tai. Su draugais susėdome ant žemės, gėrėme, kalbėjomės, aš kartais šokdavau. Prie manęs priėjo galingai atrodantis vyras su koža. Jis atvyko iš Estijos. Pašnekėjom taip nuo dūšios, papasakojo, kad neseniai išsiskyrė su pana, kad jo pana buvo gotė, kad be metalo jis dar klauso industrial ir ebm muzikos, kad jį labai žavi Šiaurės Airija ir šiaip Airija, nes jis gyveno Belfaste ir jaučia, kad jo širdis Airiška. Tada parodė, kaip moka Growl’inti, tada susipažino su mano nauju draugu, rado bendros kalbos, nes jų abiejų mėgstamiausia grupė Metallica ir paskui galiausiai užpisęs mus savo pasakojimais paliko mus ramybėje ir išėjo savais keliais.

Tada su drauge dar pasėdėjome prie upės ant suoliuko. Šalia mūsų vienas šviesiaplaukis fotografas sėdėjo apsikabinęs paną, o jos draugė atėjo ir bandė ją išvaduoti iš jo glėbio. Vėliau aš prisijungiau prie vienos poros, kuri gulėjo ant tilto ir žiūrėjo į dangų. Užkalbinau vyrą, paklausiau kaip jiems sekasi ir iš kur jis yra. Pasakė, kad iš Kauno. Tada paprašiau nesupykti ir uždaviau banalų klausimą, ar iš tiesų Kaune įmanoma gyventi? Jis nesupyko ir atsakė:
- Žinoma. Taip įmanoma, kad dabar Kopenhagoj gyvenu
Bet po to pridūrė, kad viskas normaliai su Kaunu ir taip, ten gyventi galima

Latvio gaivinimas

Dar šiek tiek pašnekėjom ir nuėjom miegoti. Man miegas neėmė ir vis rasdavau priežasčių atsikelti. Pirmoji buvo tai, kad išgirdau senos oldschoolinės rusiškos grupės Grazhdanskaja Oborona gabalą, kurį kažkas grojo gitara ir dainavo. Nuvariau iki tos chebros, pasisveikinau su viena pažįstama, pakalbinau tą, kuris grojo, paklausiau ar galėtų pagroti vieną dainą, kurios pavadinimas iš “N” raidės ,bet jis sakė, kad galėtų tik padainuoti. Tada nuėjau prie tulikų ir pamačiau įtempą situaciją: ten buvo nualpęs vyras, kuris išbalęs, pamėlynavusiomis lūpomis. Iš kalbų supratau, jog tai latvis. Šalia stovėjusios panos užsiminė, kad jis visą vakarą joms statė gerti, o dabar nulūžo, matyt padaugino alkoholio. Stebėjau jo gaivinimo operaciją. Viskas buvo daroma profesionaliai. Renginio organizatoriai net gi tokiu metu nebuvo nei išgėrę, nei apsvaigę, o jį gaivinę vyrai, atrodo, darė tikrai, tai, ką reikia: paguldė ant šono, judino galūnes, pylė į burną vandenį, po truputį, atsargiai gaivino, kol važiavo greitoji. Nemeluosiu, visi ten stovėję buvo susimąstę, kad latvis gali mirti, bet visi vieningai mintimis norėjo, kad jis atsigautų. Nenorėdami skleisti įtampos ir baimės, žmonės skleidė juodus bajerius. Keletas tokių: greitoji nežino kur važiuoti, įkiškite pirštą į … kad pagerintumėte kraujotaką, paimkite piniginę, jei netyčia mirtų ir t.t. Žinau, kad tai žiauru, bet tai metalo festas, o metalistai su bajeriais kartais persistengia. Kaip supratau, jį atgaivino ir visi laimingi išsiskirstė.

Nuėjau prie ežero. Ten bendravau su dviejomis kompanijomis. Su viena pakankamai atvirai bendravome apie viską, o prie kitos kompanijos jau performinau aš. Pasakojau jiems savo įvairiausias istorijas, o jie juokėsi susiėmę už pilvų. Ir vakaro vinis…

Festivalio FREAKAS

Festivalio freakas, keistuolis nr. 1 tapo vyras mėlynai/raudonai išsidažęs veidą, kuris nuogas nusprendė nusimaudyti, tada numetė į vandenį maikę, ant jos pamižo ir po to ją užsidėjo. O išlipęs iš vandens gyrėsi, kad ta maikė iš Švedijos. Žmonės buvo šokiruoti. Net gi paryčiais į teritoriją patekę vietiniai marozai sakė: jau atrodo, kad jis nebegali niekuo nustebinti, bet jis vis tiek nustebina. Man buvo nejauku ir net gi nemalonu stebėti, ką jis daro, kaip jis performina, bet jis nebuvo įkyrus. Kai norėjo prieiti prie kompanijos, su kuria bendravau ir pasakiau, kad link mūsų neitų - jis nėjo. Vadinasi, jis adekvatus. Pasiėmęs gitarą nuogas dainavo dainą: bybis - rabinas, bybis - pinigai. Ir taip kaip užsuktas. Visa tai, ką jis darė, sukūrė psichiškai nesveiko ar net visuomenei pavojingo žmogaus įvaizdį, bet iš tikro buvo kitaip. Dar prieš tai, kai aš ėjau pro šalį, jis man tarė: aš šūdas. Sakau, nekalbėk taip apie save. Ir jau po jo performanso, po visų jo cirkų, kai į paplūdimį išlindo kiti festivalio gyventojai, jis miegojo ant liepto. Kas norėdavo nerti nuo to liepto, į jį visiškai nekreipdavo dėmesio. Gulėjo jis sukepęs ant saulės kelias valandas, kol susimąsčiau, kad koks jis bebūtų žmogus, bet jis žmogus ir jam reikės po to gyventi. Atėjau jo pasiteirauti, ar gyvas ir viskas gerai. Kai priėjau aš, tuomet priėjo ir daugiau žmonių, ėmė domėtis, kaip jo sveikata. Jis atsakė, kad jo sveikata gera, kad jam viskas pochui, kad nori greičiau “iškeliauti pas šėtoną”, kaip pats teigė. Matėsi jo akyse liūdesys ir jis atrodė visiškai vienišas ir niekam nereikalingas. Paklausiau ar turi draugų, kuriuos galėčiau pakviest? Pasakė, kad jie atvarė dviese - jis ir gitara. Ir dar paprašė cigaretės. Cigaretę suveikiau, o jis pragulėjęs visą dieną atsikėlė, atsistojo ir lyg niekur nieko, lyg nebūtų gėręs nuėjo… Beje, čia tos kartos pankas, kur be parkių žaizdavo strazdanėlę, ramunėlę, saulutę ir kitus žaidimus :)

Pabaiga

Išsiblaivėm, grįžom saugiai ir laimingai :)

Apibendrinant - Devilstone buvo labai gerai organizuotas festivalis, kuriame buvo labai daug įvairiausios veiklos, bet kokiam žmogui. Nuo stalo žaidimų mėgėjo ar konkursų dalyvio iki absoliutaus black metal freako ir visi skirtingi žmonės tilpo vienoje teritorijoje. Matydami skirtingus žmones, kiti tampa tolerantiškesni ir plačiau mąstantys :) Kaip pasakė keletas žmonių, linkiu, kad festivalis netaptų popsinis, kad nesirinktų vietiniai ir kad neprisiveistų negatyvių žmonių :)

P.s. buvau užsiminęs dėl VTF. Nors savaitgalį jie postino, kad laiką leidžia Šventojoje Paršelio Rojuje, o jiems nepatinka įkyrios žmonių kaukės, iš tikro, jie buvo Devilstone ir neblogai pasirodė viktorinoje, su tuo juos ir sveikinu! O kaukės, apie kurias kalbėjo, tai tų vyrų, kurie su manimi nusifotkino :)

Rodyk draugams

Temos: Laisvalaikis · biški apie žmones

Religinga šeima

parašė: Rosenkreuzer · 2013-08-05 · 2 komentarai

Kadangi po paskutinio įrašo, kurį rašiau visiškai atvirai, sulaukiau daug puolimo iš visų pusių, tai apie asmeninius dalykus kurį laiką nerašysiu. Na, per daug asmeniškus, o apie tuos, kurie paliečia daugiau dvasinius, nei fizinius dalykus pasidalinsiu.

Trakuose vyko irklavimo varžybos. Nuvykau pažiūrėti ir lyg pilkas debesys vienas traukiau namo, gėriau kolą ir klausiau King Dude. Pakėlėje tranzavo du suaugę žmonės ir du maži vaikai. Sustojau.
Moteriškė vos tik išsižiojusi, išsidavė, kad yra arba apsėsta, arba dukart sirgo meningitu arba šiaip visą gyvenimą buvo prisitaikantis žmogus. Tokio plono ir dirbtino balso buvau ilgą laiką negirdėjęs. Paskutinį kartą taip kalbančius girdėjau mormonus, kurie savo sakinį užbaigdavo: “I’m appreciate but that you thought”

Jai vos tik įsėdus pasakiau:
- Pavešiu iki namų, bet nenužudykite manęs ir nieko nepavokite.
Moteris neklausta pradėjo pasakoti iš kur jie vyksta. Iš pasakojimo supratau, kad mašinoje sėdi Nedas Flandersas su šeimyna. Ne be reikalo taip pamaniau - moteris tikybos mokytoja, vyras dikaduonis, nieko neveikia, rašo eilėraščius.
- Aš irgi rašau, prasitariau
- Ką rašai? Kaip smagu, oi oi oi, kaip faina, papasakok
- Rašau internetinį blogą apie savo nuodėmes, taip atlieku savo išpažinį. Kadangi kunigai vis tiek kažkam išpasakoja, tai aš pats pasipasakoju, priduodu save ir jaučiuosi atsipalaidavęs. Ir dar rašau knygą, apie šėtono apsėstą žmogų, neištikimybę, žmonių ydas, silpnybes, priklausomybes. Bendrauju su psichiniais ligoniais, silpnapročiais, iškrypėliais ir renku medžiagą. Jų paviešinti nesiruošiu, visą atsakomybę prisiimsiu sau, rašysiu pirmu asmeniu, jau ilgą laiką tai darau, kartais pavyksta atlaikyti kritiką ir klausimus, kartais palūžtu.
- Ką darai, kai palūžti?
- Kai palūžtu, prisigeriu.

Vėliau geras 10 min klausėmės muzikos. Apie Liuciferį ir jo draugus. Vėliau kalbėjome apie vegetarus, maistą, daržoves, ekologiją.

- Iš galo pasigirdo sudrausminimas, kad kola labai negerai.
Aš pritariau balsui iš galo. Pasakiau, kad nedėkotų ir nesijaustų skolingi, bet kada nors padarytų ką nors gero kitiems.

Žmonės padėkojo ir vyras prieš išlipdamas paklausė mano vardo ir pavardės, būsimos knygos pavadinimą.

Kadangi pamaniau, Kalpokas Bagažinė per daug neįtikėnai skamba, tai sugalvojau kitus duomenis, sugalvojau knygos pavadinimą ir atsisveikinom.

—–
Kodėl taip elgiausi? Jie tikrai geri žmonės. Prie vaikų nesikeikiau ir blogus dalykus pasakiau per aplinkui, vien tam, kad sudominčiau juos, ypač moterį, kaip veltui praleidusią savo gyvenimo metus teologijos pedagokikos studijoms. Man tiesiog nepatiko jos dirbtinumas ir prisitaikymas. Mane tai labai neigiamai veikia. Dar nuo Jav laikų, kuomet duris atidarė moteris, kuri buvo šviežiai po plastinės veido operacijos, bandė nusišypsoti, bet veidas buvo neprasitampęs, jai niekaip nesigavo ir tai darė pati save prievartaudama. Tai man buvo panaši trauma, kai Marilyn Manson’as konteineryje rado vieną dalyką (nerašysiu, kad ramiau miegotumėte), dėl ko po to susikūrė savo dabartinį personažą, kuris jam suteikė galimybę šikti pinigais ant viso pasaulio

***

Keletas mano pavienių minčių iš Facebooko:

* Labas rytas, šiandien Dariaus gimtadienis. Sveikinu jus su Dariaus gimtadieniu

* Iškrypėlis - tai kompiuteristas į Apple kompiuterį diegiantis Linux’us

* Gaila, kad mūsų namuose nėra pelių, joms čia taip zjbs būtų. Tvarkaus namus, vadinas

* Jei užaugęs būsiu milionierius, tai nepirksiu Ferrari ar Maserati. Nusipirksiu kokią šūdiną, sukriošusią mašiną, kiti vyrai iš manęs juoksis ir mane pizdavos, o aš tuo tarpu pisiu jų žmonas. Tai vadinama “su charakteriu

Rodyk draugams

Temos: Be temos