Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Valentino diena

parašė: Rosenkreuzer · 2014-02-13 · 4 komentarai

Įprastą dieną prisigerti be priežasties nėra itin įprasta. Ypač, jei tai įprasta diena tik kitiems, o tau ji kažkuo ypatinga.

Prisiminiau laikus, kai mėgdavome išgerti vidury savaitės ir apie 6 ryto važiuodavome viešuoju transportu į darbą ir apsimetinėdavome blaivais.

Mes buvome patys nuoširdžiausi girtuokliai. Vienas skardžiabalsis, kitas vyrišku ir stipriu balsu.

- Ponia, ponia…

- Taip?

- Pažiūrėkite kaip man gražiai stovi!, pirštu rodydamas į savo kelnes tarė vienas iš mūsų, tikėdamasis, kad moteris pasimes

- Tikrai, kad gražiai, atsakė moteriškį besijuokdama

Tuomet pasimeti ir užbaigi ekshibicionizmo seansą. Stengiesi pakreipti dėmėsį kita linkme - pažiūrėkite, aš su skirtingomis kojinėmis. Išsirinkau dvi pačias panašiausias - viena trumpa, kita ilga, pažiūrėkite

- Pas jus gal gyvena kojinių vagis?

- Taip, taip! Kaip gerai, kad apie jį žinote,- apima malonus jausmas, kai žmogus supranta tavo vidinį pasaulį

Tai nuotaik, kuomet negalvoji, kas bus už valandos, dviejų ar rytoj. Laikaisi, kad neužmigtum, neapsivemtum, neišsiduotum, kad esi girtas. Stovi autobuse su kava vienkartiniame puodelyje, raudonomis akimis, stovinčiu. Tai pats tikriausias ir nuoširdžiausias žmogus. Tai pats pastabiausias sutvėtimas - niekas nepraeina pro akis - pastebi kiekvieną žmogų, pakalbini jį, paklausi, kodėl šiandien rengėsi būtent taip, kodėl susigarbanojo plaukus. Pasiteirauji kada nuėjo miegoti, kad nespėjo išsiplauti galvos ir riebaluotais plaukais, kaip mes, važiuoja darban?

Visi žmonės įsitempę. Į viešąjį transportą įlipa būrys mokyklinukų, apsiklijavę veidą širdelėmis. Nenoriu gadinti šventės ir pamokslauti. Staiga mane apima bloga, nusivylimu pagrįsta nuotaika. Žmonės švenčia Valentino dieną ir laiko jį šventu - kaip apgailėtina. Kodėl taip paprasta tapti šventuoju? Vien pagalvojus apie tai, mane užtampė ir norėjau tėkštelti fejerverką ant stiklo.

Žmonės, ar jūs domitės, ką švenčiate ir kodėl švenčiate? Ne tokias šventes reikia švęsti, o gimtadienį, skyrybas, išėjimą iš darbo, pirmą kartą (metines irgi), pirmą tau suteiktą blowjobą (metines irgi), pirmą grupinį ir kitus svarbius įvykius. O čia… Valentino diena … Juk tai turėtų būti arba armijos arba maišto diena, nes II amžiuje imperatorius Klaudijus, manė, kad vedę vyrai yra ne taip karingai nusiteikę, todėl uždraudė tuoktis, tam kad jie eitų į armiją. Tada, manoma, kad buvo vienas vyskupas, kuris nelegaliai, paslapčia tuokdavo žmones. Jei tai buvo nelegalu, reiškia, tai maištas, tai pasipriešinimas. Jis tiesiog sutuokdavo, nedarydamas jokių stebuklų. Jei tai ir būdavo sutuokimas iš meilės, tai siejo du, vienas kitą mylinčius ar vienas kitam užtaisiusius vaiką, žmonės. Tiesiog vyro ir moters santykiai, slaptos, nelegalios vedybos. Leiskit paklausti, jei tai šventė susijusi su vedybomis, kokio bybio tie pienburniai apsiklijavę snukius širdutėmis? Jei tai buvo nelegali ir uždrausta šventė, kodėl tų idėjų skleidėjas buvo paskelbtas šventuoju? Paimkime pavyzdžių iš undergroundo - yra daugybė žoliarūkių žmonių, kurie garbina Bob Marley. Kas nutiktų, jei jie nusprestų, kad jis buvo šventasis ir paskirtų jam kokią nors dieną atminti, pavyzdžiui, balandžio 20?
O gi nieko blogesnio, nei kad yra dabar su Valentino diena. Bet čia dar pochui…

Tarkime, Valentino diena - slaptų vedybų diena, kažkas žavaus. Kodėl žmonėm apskritai reikia tuoktis ir kada tai daroma? Tikriausiai tada, kai pripisa vaikų ir reikia iš reikalo, kad nereikėtų mokėti batareikų (alimentų). Kitu atveju, kodėl? Todėl, kad myli? Jei myli, tai myli, nereikia jokių popierių, įsipareigojimų. Vestuvės - dalykas skirtas dėl kitų. Tu tiesiog paskelbi, kad nebeesi kitiems konkurentas ir pasitrauki iš gyvenimiškų žaidimų, tarsi prašydamas, kad kiti nesiūlytų tau viliojančių pasiūlymų ir nevestų tavo išrinktosios iš kelio. Dauguma žmonių susituokę oficialiai tampa melagiais, nes turi būti atsakingi ir pareigingi. Turiu galvoje, į kairę turi eiti labai atsakingai, nes su žmona paimtos būsto paskolos, per vestuves dovanų gauta buitinė technika ir kiti bendri dalykai tiesiog supančioja juos ir jausmai lieka paskutinėje vietoje. “Kaip gi gali išsiskirti, kai dar liko 12m mokėti paskolą už butą?”. Žinoma, nekalbui apie standartines situacijas, kaip kad “radau savo žmogų”. Darykime prielaidą, kad tokios situacijos išvardintos ir nesikartokime.

Taigi, Valentino diena yra iškrypėlių, degredų ir nevykėlių diena. Kodėl? Todėl, kad per šventę, kuri pagal paskirtį turėtų būti slaptų vestuvių diena, žmonės sveikina savo giminaičius, tipo juos myli. Taip kelia asocijacijas su incest‘u. Pvz. tokią dieną sveikinti savo motiną, babą ar kitus giminaičius yra didžiausias iškrypimas, nes tai slaptų vestuvių diena, o ne meilės artimiesiems. Lietuviai tokie originalūs, kad iškraipo visas šventes. Pavyzdžiui kūčios. Tai kristaus gimimas, tipo. Katekizme aiškiai parašyta, kad bet koks tikėjimas antgamtinėmis jėgomis, magija ar kitais nepaaiškinamais dalykais yra nuodėmė. Tai žmonės tiki tokiais šūdais, kad vidurnaktį prakalba gyvūliai, traukia šiaudus iš po stalo. Tiesiog pasidaro mišrią šventę, sukergę religiją su pagonišku mąstymu. Panašiai, kaip valgyti kiaulieną, užsikandant kalakutiena.

Grįžtant prie Valentino dienos, išvardinau ne visus apgailėtinus atvejus. Dar yra tų, kurie gyvena nuobodų vienišiaus gyvenimą, bet būtent tą dieną ieško meilės. Tokie žmonės meilės tikriausiai ieško du kartus metuose: per Valentino dieną ir per Jonines (paparčio žiedas) ir radę bet kokį variantą, kad ir krūmuose miegantį, nusprendžia,  kad tai jų gyvenimo meilė, juos suvedė “likimas” ir dabar reikia būti kartu. Įminkite pįslę, kodėl jiems pavyksta būtent tomis dienomis? Anokia čia pįslė, viskas kur kas paprasčiau - tiesiog tai apgailėtini žmonės, kurie savimi nepasitiki ir net nemėgina ieškoti antros pusės, tik būtent tomis dienomis jaučia pasitikėjimą savimi, nes kiti žmonės yra kur kas pažeidžiamesni, daug lengviau prie jų prieiti, pvz. nusiuntus kokių supistų širdelių ar įteikus gėlių, tipo “su meilės diena” (nx tu dovanoji gėles bet kam? baisiai myli?). Poros švenčiančios šią dieną… Ar verta laukti kažkokios dienos, kad nupirktum gėlių ir padarytum šventę savo žmogui? Ne! Meilė gali negesti visus metus, nebūtina mylėti vieną dieną metuose.

Internete pilna skelbimų “Ieškau savo Valentino”. Kaip graudu. Siūlau nešvęsti šios apgailėtinos šventės ir užkirsti kelią bet kokiam šventimui.

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus

Supistas romantikas

parašė: Rosenkreuzer · 2013-02-03 · 5 komentarai

Jau du mėnesiai kaip Nerijus nepisa žmonos. Žmona sudėjo tašes ir liepė išsikraustyti Nerijuj jam iš jo paties statyto namo. Žmonai nepavyko, todėl Nerijus liepė išeiti jai. Ji žinojo, kad neturi kur kitur eiti, todėl nusprendė, kad gal vis dėlto jis ir nėra jai neištikimas, gal jam tik sunkus metas. Nerijuj buvo pochui.
Žmona matė, kad jam kažkas netaip: su niekuo nekalbėdavo, net su geriausiais draugais, užmigęs grieždavo dantimis ir drebėdavo kaip vibratorius. Tokie požymiai būna turintiems kirmelių, bet jis česnakus valgo, rankas plauna, tikrai neturės… Bliooot, kas tam Nerijuj nx? Grįžęs po darbo greit persirengia kažkokiais kitais rūbais, gerus rūbus sumeta į kampą ir išpizdina kažkur. Žmona Nijolė nėra tikra, ji įsitikinus, kad vyras eina pas kurvas. Nu rimtai, kur gi daugiau eis, jei jau antras mėnuo net už papo nepaima… Nijolė sumąstė įnešti romantikos:
“Nerijau, eime į filmą”
“Kąą? Į ką tokį? Tigi yra tevelizoris namie”
“Bet gi ten išeisim dviese, nusipirksim popkorniukų, pavalgysim, pažiūrėsim, kaip jaunystėj…”
“Aš tau popkornų galiu visą bliūdą prikept, atsisėsk ir žiūrėk tuos filmus. Jei per TV nieko gero nerodys, videką pasileisk”
Nijolė taip ir padarė. Surado seną retro stiliaus porno kasetę, kur nesuprasi ką ten rodo: Ar boba bybį čiulpia, ar Fidelis Kastro valgo bananą. Prikepė popkornų, duonos su sūriu ir česnaku, apsirengė savo seksualiausius apatinius trikotažus, tuos, kaip per filmus rodo… Žodžiu, pridegė 21 žvakę (kad būtų nelyginis skaičius, daugiau šansų, kad norės pystis), sėdi ant sofkutės ir laukia rankas sudėjus. Grįžta Nerijus visas tepaluotas, keikiasi
“Nachui, nachui, nachui”…
Užpučia visas žvakes: “Kas čia mirė? Nachui tos žvakės blet?”
Nijolė apsiverkia, bet apsiverkus sumąsto planą - “Nėra to blogo, kas neišeitų į chujovą”, kol jis trinasi bybis žino kur ir grįžinėja visas šūdinas, aš galėsiu nuvykt pas kokį senį iš interneto ir pasipist, nešios mane ant rankų svetimi seniai…
Po kelių dienų Nijolė randa Nerijaus dienoraštį ir supranta buvusi kietaširdė ir nesupratusi savo vyro:

“Brangus dienorašti, motociklas vis dar neužsikuria, nachui. Nerijus”

Rodyk draugams

Temos: Be temos