Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Urlaganai, reiveriai, narkošai, gavrošai. Visi lygūs, bet kai kurie nelyginami

parašė: Rosenkreuzer · 2016-01-15 · Nėra komentarų

Kadangi buvo sausio 13-osios minėjimas, tai kažkur internete pasklido nuotrauka su penkiais mažais berniukais, kurie buvo prie seimo Sausio 13 tą lemtingą dieną. Atsirado ne vienas straipsnis, kaip žurnalistė išssiaiškino, kas tie penki vaikai. Viename straipsnyje buvo pakalbėta apie kiekvieną po truputį, bet vienas buvo įdomesnis už kitus.

Tas vienas - tai jau amžiną atilsį Tomas K., pravarde Gavroša(s). Apie jį žinojo senieji Vilniaus reiveriai, banglai, pankai ir bet kurie kiti neformalūs žmonės. Undergrounde arba neformalų tarpe jis buvo laikomas keistuoliu ir savaip gerbiamas, kaip AA Vildaugas (šie du žmonės nelyginami, vienas šviesuolis, kitas nelaimėlis), o marozų tarpe pankas buvo laikomas maždaug Vilniaus bomžo Vito lygyje. Pankas tapo žinomas paprastiems žmonėms, paprastiems mužikams, kai pasirodė vienoje TV laidoje. Laida vadinosi “Prieštarauk”, o to vakaro tema buvo “Urlaganai prieš reiverius”. Kitaip tariant, senais laikais urlaganais vadindavo marozus, kaimiečius ir panetkinius bernus, kurie kačelindavosi, duodavo į snukį, nes taip reikėjo ir šiaip, kurie kitaip tariant tuo metu buvo normalūs. Reiveriais vadindavo visus, kurie atrodė kažkaip kitaip, kurie kažkie domėjosi vakarų kultūra ir šiaip užsiiminėjo šiai dienai įprastais paaugliškais dalykais: rengdavosi neformaliai, klausė repo, paišė dažais sienas, važinėjo riedučiais ir skeitu. Žinoma, tiek vienų, tiek kitų tarpe buvo tiek protingų, tiek degradų, bet kalbėdami apie kažkurią grupę to meto žmonės visus sudėdavo į krūvą - urlaganus laikė neadekvačiais, bezdžionės mąstymo padarais, reiverius laikė narkomanais. Gavroša buvo jaunasis reiveris. Tą laidą, kuri trūko apie valandą laiko dar visai jaunas pankas pradžioje padarė kažkiek gyvesnę, vėliau buvo gaila žiūrėti tiek į jį, tiek į daugumą toje laidoje dalyvavusių žmonių. Karts nuo karto gailestį pakeisdavo absurdas, kai pamatydavai studijoje rūkantį žmogų arba tiesiog prajuokindavo koks nors laidos pašnekovas, kuris kalbėdavo savo senelio ar babos žodžiais ir jautėsi baisiai protingas.

Taigi, nereikėjo būti daktaru ar psichiatru, kad nustatytum, jog tas jaunasis Gavrošas, kuris buvo toje laidoje, buvo mažų mažiausiai išgėręs “ant drąsos”, parūkęs (neaišku ko) ar tiesiog šiaip adaptuotas žmogus. Jokiu būdu nesityčioju ir neminiu bloguoju! Noriu pasakyti, kad jau tuomet žmonės galėjo atkreipti dėmesį ir susimąstyti, kas jo laukia. O likimas nebuvo pats malonus. Kaip rašo laikraščiai ir skelbia žiniasklaidos priemonės, mirus tėvui, mama su juo nebesusivarkė, o supratimo jis ieškojo gatvėje. Na, tikras pankas, galbūt idealas iš namų bėgantims piemenims. Be jo dar buvo toks Atsuktuvas. Visi matė ir kuo jis virtęs. Didydsis maištautojas ir Sąjūdžio atlikėjas ištrynė visus Sąjūdžio video iš Joninių Rambyne, palikęs tik popso pezalus iš savo naujo albumo, kurį emigravęs groja nostalgijos išsiilgusiems fabriko pankams.

Apie Gavrošą labai negražiai atsiliepiama komentaruose po straipsniu, kuriuos parašė žurnalistė. Kai kurie jį iš tiesų prisimena kaip to meto Vilniaus simbolį, kiti tyčiojasi, kad ar tik nebus jis dar vienas sovietinis palikimas - narkomanas. Dauguma tik tai apie jį ir atsimena. Tarsi visą gyvenimą būtų vartojęs.

Ką aš asmeniškai apie jį ir jo mirtį galėčiau pakomentuoti: man gaila, kad taip susklostė jauno žmogaus gyvenimas ir už širdies griebia jo direktorės pasakyti žodžiai, jog jis specialiai perdozavo, kad nenusiristų dar žemiau ir nebaigtų savo gyvenimo gėdingai. Dar ji pasakoja, kad žmogus kovojo su vidinias demonais ir t.t. Dar yra pateikiami kažkokių jo neva draugių ir draugų pasakojimai, kaip jie jį pažinojo, kaip jų manymu jis buvo geras žmogus, bet tie draugai, žinoma, nieko nevartojo, o va Gavrošas buvo vargšas ir visada suko galvą iš kur gauti dozę rytui ir vakarui. Tie draugai tokie patys kaip jis arba dar blogesni. Jie laikė jį draugu, bet pateisino jo priklausomybę. Žmogus miršta jau nuo pirmos adatos. Nors dar vaikšto žeme, bet jis viso labo tik vaikštantis lavonas, kuris gali susikaupti ir išsikapstyti, bet išsikapsto tik labai labai mažas procentas ir apie tuos žmones kuriami filmai. Visi kiti atvejai - beržgdi. Todėl ir norėjau pabrėžti, kad kai rodė tą paaugliuką per TV laidą, jau tada reikėjo jį traukti iš gatvės ir mėginti gelbėti. Buvo spraga visuomenėje.

Na, o dar šis tas. Visi, kas komentaruose ir bet kur kitur jį smerkia kaip labai blogą, gėdą dariusį žmogų, siūlau lygiai taip pat smerkti visus garsius, turtingus ir nusipelniusius narkomanus, tokius kaip : Stephenas Kingas (g. 1947), Williamas S. Burroughsas (1914–1997), Samuelis Tayloras Coleridge’as (1772–1834), Robertas Louisas Stevensonas (1850–1894), Aldous Huxley (1894–1963) ir t.t.
Nuoroda paimta iš čia:
http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/10-zinomu-rasytoju-turejusiu-priklausomybe-nuo-narkotiku-286-528648 .

P.s. Steavas Jobsas skelbėsi ir pats pavartodavęs, bet įkūrė vertingiausią prekinį ženklą pasaulyje.

Noriu pasakyti, kad žmonės parsidavėliai. Narkomanus, kurie po savęs nieko nepalieka, vadina padugnėmis, o tuos, kurie sukrovė pinigus ir turtus, praleidžia pro akis, sugeba nematyti,negirdėti to, kas juos juodina. Jų nelygina. Įdomus tik pats faktas. Mano nuomone ir vienus ir kitus reikia gydyti.

Nors Gavrošo nežinojau, niekada juo nesidomėjau ir nesižavėjau, bet ta proga, kad apie jį užsiminiau, linkiu ramybės ir jo atminimui skiriu šią senų pankų dainą:

O čia šiaip video iš pankų konco:
https://vk.com/video-3673584_139022964

Rodyk draugams

Temos: Idėjos · Psichodelika

Все идет по плану

parašė: Rosenkreuzer · 2013-07-01 · 9 komentarai

- Kas naujo pas tave?

- Galvoju mokytis norvegų kalbos

- O kam tau ji?

- Ai, galvoju, nuvyksiu, padirbsiu kokius keturis metus, paskui galėsiu šikti pinigais, pasistatysiu namą…

- Bet gi norvegų kalba bjauri

- Mano kalba irgi bjauri, daug keikiuos

- Aaa, tada tau tinka

Jie priėjo mokyklą, šalia kurios sėdėjo pankas, drožė gitarą. Dažniausiai Seriožą užpisdavo tokie gatvės muzikantai, grojantys pederestiškas ar bobiškas dainas, bet šitas buvo geras. Jis grojo seną, gerą, sovietinį roką.

- Ei, gal gali ką nors pagrot iš Kino, Cojaus ar Sektor Gaza?

- Jo galiu

- Davai, pagrok, įmesiu aš tau blet kapeikų. Va, kiek randu metalo, tiek įmetu

- Pamiršau žodžius. Tinka Graždanskaja Oborona?

- Ooo, tinka, aišku. Nekrofilija!

- Nekrofilija?!, nustebęs pažiūrėjo ir paklausė pankas

Net jam tai buvo jau kažkas tokio, dėl ko gali būt nelabai jauku.

- Ne, geriau negrosiu. Galiu pagrot “Vsio idiot po planu”

- Grok

Pankas, drebančiomis rankomis grojo akordus, pamiršdavo žodžius, bet daina buvo ypatinga. Praeviai, net ir nesuprantantys rusų kalbos, prisijungdavo prie Siero, aukštai į dangų iškėlusio vieną pirštą, apimto euforijos ir pasitenkinimo.

Einant link greito restorano vyko pokalbis apie tai, kad Vilnius geras miestas, kad visuomet gali pavalgyti naktį

- Atsimenu, buvom Paryžiuj, tai žmonės juokėsi, kai pirmą nakties paklausėm kur čia galima užkąsti

- Jo, o Vilniuj ko tik nori: kebabų, picų, wok ir wok , ko tik nori…

Visi išsiskirstė, Dima su Daša išėjo perstumdyti naujos lovos, kurią vakar nusipirko Gariūnuose, o Sieras užsuko į Makdonaldą.

- Labas vakaras. Rytas. Jau šviesu, taip?

- Taip, jau rytas, jau užsidarinėjam, greit sakykit…

- Man, prašom, duokit kuponų

- Kuponų nebeturim, šiandien paskutinė diena

- Paklauskit, gal koks kolega turi. Matot, aš dabar taupau, man širdies sako, kad reikia viską pirkti pigiau, kad daugiau pragert galėčiau

- Koks jūs vyras, kad maistui taupot? Atrodot tvarkingas ir gražus, bet nesąmones kalbat

- Aš Jums atrodau gražus?! Gerai, duokite man tą kompleksą akcijinį, gėrimas - kava

- Kavos nebus, aparatas sugedo

- Man padarykit paprastos. Jacobs ar bet kokios, kokios turit

Pardavėją pažvelgė į jį kaip į debilą

- Gerai, duokit kolos, praskalausiu dantis biški. Ir dar savo numerį ant čekio užrašykit

Paėmęs kompleksą, Serioža, kaip visada, išpylė bulves į padėklą. Tai jam garantuoja žiupsnelį nemokamo dėmesio, nes dauguma žmonių labai išsilavinę ir besilaikantys etiketo, juk jie restorane. Nors ir greito maisto, bet restorane. Serioža - ne durnas, jam pochui tie intelektualai, jis pats sau intelektualus, taukuotais pirštais čiumpa tai bulvių, tai mėsainį, tai kolos. Krimst krimst, sukirto ir nichuja nesijaučia sotus.

- Panele, duokit man dar porą mėsainių

- Kokių norėsite?

- Tai pigiausių

- 6.40

Laukdamas, kol jo mėsainius pašildys mikrobangėj ar kur ten juos šildo, Serioža nugirdo dviejų, ne įspūdingos išvaizdos merginų pokalbį. Šiandien vienos iš jų gimtadienis.

Paėmęs mėsainius atėjo prie panų:

- Labas, šiandien tavo gimtadienis?

- Labas, taip… , nedrąsiai atsakė storuliukė

- Imk, čia tau, tiesdamas neišpakuotą mėsainį tarė rusas

- Ne, atsakė mergina, tiesdama rankas paimti dovaną

Vėliau ji pati priėjo ir padėkojo. Už tai teko paimti jos kontaktus, paklausti ar ryt nedirba ir ar netyčia nenori pasidulkinti gimtadienio proga. Mergina atisasakė, bet pasiūlyti juk neskauda, ar ne? Na, čia kaip kur…

Eidamas namo, dėdamas koją už kojos susimąstė… Akmenuotas grindinys… Kiek rytų jais eita… Kiek kartų eidamas mąsčiau, kad grįžtu namo vienas, nieko nepešęs, kiek kartų grįždamas kažką vedžiausi, pasakodamas istorijas, dažniausiai tikras, kad tik nepakeistų nuomonės ir man pavyktų…
Vyrai klausia, kaip gi pavyksta tiek moterų pakabinti. Galėtų klausti, kiek kartų nepavyko prieš pavykstant? Juk negali visada sektis, sėkmė priklauso nuo to, kiek prieš tai turėjai nesėkmių, kaip sugebėjai atsistoti, nepalūžti ir veikti toliau. Filosofas Sieras užėjo po balkonu pamižt ir pamatė voratinklį. Dideliame voratinklyje buvo įkliuvęs pats šeimininkas voras.

- Matai, vore, nepink tinklo kitam, nes pats įkrisi… Įsivelsi. Žodžiu, blet, nemoki pint, nereikia lyst, pamanė įsivaizduodamas save esant vorą. Kartais gyvenime tiek visko prisigalvoja, įtarinėja žmones, nepasitiki niekuo, meluoja, o paskui kaip tas voras įsipina savo paties melagystėse. Bet tai koks būtų voras, jei turėtų tik vieną siūlą? Jis būtų ne voras, o voras-pederastas, kuris nieko nesugauna, mirtų badu arba eitų pyzdinti musių iš kitų vorų tinklų. Tikras voras turi turėti gerą tinklą, jį pažinoti kaip vienuoliką savo pirštų.

Bemižant po balkonu, išgirdo, kaip virš jo galvos prasidarė langelis…

- Sveiki, aš čia biški mižu po jūsų langais, nepykit, nebespėjau pas nykštukus nubėgt, pas mane atbėgo

- Labas, tarė žavi mergina, traukdama rytinę cigaretę

- Gražus žiedas! , sušuko vyriškis, žiūrėdamas iš apačios į viršų , atlošęs galvą

- Ačiū, o Jūs labai pastabus

- Taip, aš labai pastabus. Jūs ką tik pabudot ar ką tik grįžot?

- Pabudau, į darbą reikia

- Kas per darbas, kad taip anksti?

- Degalinėje dirbu, o Jūs?

- O aš tai muzikantas… Va, saksafonu groju… Bet dar nesu labai geras

- Kaip faina!!! Labai norėčiau, kad man pagrotumėte

- Ateikit į koncertą, galiu bilietų papigam suveikt… Nors nežinau kiek dienų begrosiu čia… Pinigai maži, miego mažai, reikalavimai aukšti, kolektyve visi bjaurūs…

- Nestovėkite lauke, užeikit pas mane į vidų, pavaišinsiu kava…

Seriožos galvoje suskambo panko žodžiai iš dainos:
{…} I vsio budėt zajabys…. Vsio idiot po planuuuuu….

Rodyk draugams

Temos: Be temos