Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Kai vagiama iš tavo daržo

parašė: Rosenkreuzer · 2013-08-14 · 3 komentarai

Šiuo įrašu nenoriu nieko pamokyti. Skiriu jį tiems, kas atpažins save lapino arba šeimininko vaidmenyje. Antra įrašo dalis - vienas iš retesnių mano atvirų pasisakymų.

- Ko toks liūdnas, nosį nukabinęs?

- Sunku net žodžiais apsakyti, manau, kad gal manęs net nesuprasi

- Baik gi, juk tu mano geras draugas, pasistengsiu suprasti

- Įsivaizduok, augini kokias penkias - septynias vištas, rūpiniesi visom, ateini kiaušinių susirinkt, o vieną dieną randi viena višta mažiau, lapė papjovė

- Baik, tu. Radai dėl ko liūdėt. Įsivaizduok, kai tu būni lapinas, o žmogus augina tik vieną vištą, šeria ją, lesina, girdo, o dar nė karto kiaušinių nebuvo susirinkęs ir tu papjauni tą jo paskutinę vištą, kaip jam jaustis? Čia ta viena višta nieko nereiškia, buvo, nebuvo

Nėra lengva aprašyt tą jausmą, kai nori pastovumo, meilės, bet jautiesi vienišas, nes mąstai ir viską supranti kitaip,
Bet tavo išskirtinumas traukia,
Bet ne tiek, kad jos tave mylėtų, arba ne tokias, kurias mylėtum tu
Arba tokias, kurias norėtum mylėti, bet bijai, nes prieš susipažįstant, jos jau buvo įsimylėję kažką kitą,
Bet tas kažkas kitas nerodė pakankamai dėmesio jai, kad leistų jaustis užtikrintai

Susipažinusios su tavimi, jos nežinioje, tu esi tik paguodos prizas, o tau - tai irgi tik laikina stotelė,
Todėl neustoji keliauti, eini toliau, nežinodamas kur sustosi
Aplankydamas naujas stoteles, visada galvoji apie prieš tai buvusias,
Naiviai tikėdamasis, kad galbūt tapsi joms svarbus, arba jos taps svarbios tau
Ir tuo pačiu dėdamas viltis į naujai sutiktą žmogų.

Taip gyvenime atsiranda daug žmonių, kurie užima dalelę tavo širdies, tavo minčių,
Laiko ir energijos. Turėdamas kelias svarbias pažintis, supranti, kad realiai neturi nieko,
Kad tai tik užimti RAM’ai tavo kompiuteryje, kuriuos atlaisvinus, galėtum mąstyti daug greičiau
Ir švariau. Klausimas - ar verta prasidėti su naujai sutiktais žmonėmis? Ar verta lengvai atsisakyti tų,
Kurie bent akimirką tau buvo svarbūs ir tikėjo tavimi?

Kas geriau? Būti vienam ir daužyti į delną, ar pisti vieną iš kelių ir galvoti, kad darai tai paskutinį kartą?
Atsakymas - negalvoti arba neieškoti.
Arba nesitikėti. Arba laukti.
Arba…Arba

Šį įrašą įkėpė vienos iš meilužių praradimas - ji sulaukė atsako iš vaikino, kuris jai nerodė pernelyg susidomėjimo, susipažinus su manimi. Palinkėjo man padaryti ką nors tokia laiminga, kokia ji dabar jaučiasi. Aš pašalinau ją iš draugų, nes man per daug skaudu. Šiuo metu galėčiau jai nebent pakenkti, bet nepadėti, o to aš nesistengiu daryti. Susimąsčiau, koks nemalonus jausmas, kai iš tavęs atima ir susimąsčiau, kai nemalonu tam, iš kurio atimu aš.

Rodyk draugams

Temos: Baisiai mėgstu pystis · Biški apie jausmus · Paaiškinimai · Pezalai apie meilę · Psichodelika · Rimtuolis · Šizo

I did an Allien

parašė: Rosenkreuzer · 2013-05-02 · Nėra komentarų

Šiąnakt miegojau pas ją.

Miegojau gal dvi valandas, daugiausia laiko praleidau apsikabinęs miegančią iš nugaros, glostydamas ir bučiuodamas.

Bučiavau nugarą, galvą, pečius, ausis.

Kaip žvaigždes skaičiavau strazdanas.

Prieš miegą dariau nugaros masažą, jai buvo taip, gera, kad “Jei turėčiau uodegą, dabar ją pavizginčiau”, prasitarė Allien.

Mąsčiau, koks gyvūnas ji galėtų būti, jei turėtų uodegą.

To ir paklausiau.

- Būčiau kiškutis. Man labai patinka jų uodegos

- Koks gyvūnas būčiau aš, jei turėčiau uodegą?

- Gal koks lapinas…

- Ne, aš gi ne koks suktas bruktas ar apsukrus. Aš būčiau žirgas. Nes, na, pati supranti, pas žirgą didelis (tai sakiau su baime viską sugadinti). Ir šiaip, žirgas stiprus. Kolkas dar nesu stiprus, bet kai baigsiu mokslus, vėl sportuosiu, tada būsiu stiprus kaip žirgas.

Pasijuokėme.

Vėliau bučiavomes. Staiga aš atsimerkiau, atsitraukiau atgal, ji net išsigando.

- Kas nutiko?

- Žinau! Jei turėtum uodegą, būtum žinai kas?

- Kas?

- Undinėlė!

Abu pasijuokėme

Vėliau prasidėjo kuriozinės situacijos.

Besiglamžant netyčia alkūne užspaudžiau jos telefoną, užsidegė šviesa, telefonas nukrito nuo lovos, ekranas nesudužo.

Pagaląstu birklu būčiau sudraskęs patalynę ir nuginklavęs priešą, bet buvo viena bėda…

Jei man rinktumėt pravardę, taikliausia būtų “gandonpamiršys”.

- Greičiau maukis… Renkis… Noriu tavęs viso. Dabar!

- Ne

- Kaip tai ne?!

Kalbėjau ne savo žodžiais, apsimesdamas tuo, kuriam “nereikia to”.

Prisiminiau istoriją, kai susitikau su viena mergina, o ji man tarė:

- Tikiuosi, tu ne iš tų, kur tikisi jau po mėnesio pasimylėti

- Žinoma, kad ne

Nudėjau ją tą patį vakarą. Ir taip beveik kasdien, visą mėnesį.

Na, o dabar jau lygiai mėnuo, kaip mes bendraujame ir dar nebuvau įžengęs vidun.

Turėjau puikų šansą. Taigi, įrašo pavadinimas klaidinantis, nebuvo “I did an Allien”.

Man užteko atvirumo valandėlės, glamonių, bučinių, pokalbio ir miego šalia jos.

Šiandien nuostabi diena, nuostabus rytas. Nuostabi kava su nuostabia moterimi.

Nuostabiai ilga kelionė į darbą, nuostabiame kamštyje. Viskas zjbs…

Supisti gandonai nx. Daugiau važiuosiu į svečius iš anksto apsimovęs, kad nepamirščiau.

Kas nutinka, kai išgėrusi mergina eina į dušą?
Girta mergina duše

Čia daina, kuri skelbia, jog artėja festivaliai…

Rodyk draugams

Temos: Baisiai mėgstu pystis · Biški apie jausmus · Kasdienybė · Koks aš maladiec · Laisvalaikis · Pezalai apie meilę · Rimtuolis