Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Sutraumuotas vyras

parašė: Rosenkreuzer · 2014-02-17 · Nėra komentarų

Ši pamokanti istorija apie tai, kaip moteris įviliojo į spąstus naivų vyrą. Aš buvau studentas, daug sportavau, turėjau gerą kūną, pasitikėjau savimi. Tuo metu buvau vienišas, tiksliau, buvau ką tik išsiskyręs su mergina, kuri buvo lenkų tautybės ir turėjo nepaprastą figūrą. Draugaudamas su ja įsitikinau, kokie vieningi ir svetingi žmonės yra lenkai. Nors mūsų draugystė ir užsibaigė tragiškai, mano prisiminimuose išliks jos giminių šventės. Lietuvoje gyvenantys lenkai tikrai yra įdomūs, užsispyrę ir vieningi žmonės. Jeigu jiems gerai - atiduos širdį, jei su jais blogai - jie irgi.

Šį įrašą pradėjau rašyti ne tam, kad girčiau kažkurias tautines bendruomenes, bet įžangėlė buvo tam, kad suprastumėte, kaip peršokau nuo rimtų santykių iki paleistuvystės. Tiesiog “mylimoji” susidėjo su “geriausiu” mano draugu. Po to abu juos mečiau iš savo gyvenimo ir nusprendžiau pailsėti nuo santykių. Tą nerimtą laikotarpį vadinau laikotarpiu “viską, kas juda”.

Internetu nuotraukomis sudomindavau ne vieną naivią moterį vieninteliam pasimatymui. Antrajam nebuvo noro, kai viskas pasiekta per pirmąjį. Jaučiaus švaistantis save vėjais. Kiekvienas pasimatymas smigo kaip vinis į mano kūną. Sąžinė graužė sielą ir savigarbą. Ji kaip koks šuo. Kartą sutikau intelektualią moterį, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, žaidė manimi. Ji - nimfomanė. Bijojau, kad pričiulps man ligų (paranojiškai bijau LPL), todėl iš anksto buvau pasakęs (sau), kad kiekvienas judesys vyks su kapišonu (naudosime apsisaugojimo priemones).

Susitikome bare. Gurkšnojome ir kalbėjomės apie gyvenimą. Ji vengė kalbėti apie save, bet stengėsi ištraukti asmeninės informacijos apie mane. Aš, kadangi buvo studentas, gyvenantis supelijusiame “barake”, negaunantis pajamų (pastovių), neturintis karjeros ir draugų (mokslai dar nebaigti, draugai taip pat studentai, susitikdavome retai), visiškai neturėjau ko prarasti. Nebent reputaciją. Reputacija mano gyvenime neegzistuoja, aš ją “susipisęs” visais frontais (kartais, apimtas dėmesio troškimo, pasielgdavau neapgalvotai, kas kitus vertė apie mane galvoti neigiamai). Jei kas mane ir gerbia, tai tik dėl to, koks esu ir stengiuosi laikytis savo principų: nepataikauti, neparsiduoti ir šokiruoti (Smalsūs žmonės, nagrinėjantys mane pro socialogijos ar psichologijos prizmę kaip objektą).
Išgėręs 80 stiprumo gėrimo “Strom”, sėdėjau “skersas” (apgirtęs) ant kėdės ir tikrai nebesitikėjau sueities tą vakarą (prieš mums susitinkant, tiek vienas, tiek kitas, netiesiogiai leido suprasti, kad to norėtų). Stebiu ją šokančią ir matau, kaip kiekvienas žingsnis tampa jaudinančiu judesiu. Ji - mergina, nepraleidžianti progos sukurti intrigos - norėdama sukelti pavydą glamonėja kitą vyrą ir stebi mano reakciją. Mano reakcija buvo lygi “pochui” (dėl padauginto alkoholio kiekio, koncentravausi, kad neužmigčiau), nes tą akimirką žinojau, kad esu užtektinai girtas, kad nebepastatyčiau (slapta norėjau, kad įvykiai pasisuktų tokia linkme, jog nereikėtų mylėtis ir dėl nusilpusių fizinių gebėjimų nepasirodyčiau prastas meilužis). Tačiau ji į mane žiūrėjo apimta susižavėjimo, nes manyje matė viltį. O šiais laikais suaugusiuose sunku ją rasti. Stebėjau merginą pro nematomą kamerą ir stengiausi suprasti pasaulį jos akimis. Kai ji atstūmė ką tik suvioliotą vaikiną ir manęs pasiteiravo, kaip jaučiuos - buvo magiška akimirka. Įspūdinga, kai ji sugeba pakelti nuotaiką, net kai aš atrodau beprasmiškai.
Maniau, kad vakaras užsibaigs - “kas sau”, bet ji tarė:
- Eime pas tave.
Einant mane lydėjo šelmiška šypsena, nes tuo metu gyvenome keturiese. Žinojau, kad bent vienas iš trijų kambariokų galės būti įsimintinos sueities liūdininku. Sukau galvą, ar man, tokiam girtam, bent krustelės “bibys” (baimė apsijuokti virto fobija) ar bus negyvas ir patirsiu fiasko. Net einant, ji žaidė manimi psichologiškai. Atrodė, kad išvydusi mane nesėkmės akimirką, patirtų orgazmą.
Grįžome namo ir bendrabučio kambaryje likome vieni, keista, bet kambariokų nebuvo. Šviesos negesinome. Mano skurdi buitis jos visiškai nevaržė, abu žinojome, kad kažkada būsime esmės žmonės ir dabar tai tik laikina stotelė. Kai pirmąkart įkandau jai į kaklą, supratau, kad oda tokia jautri, jog kiekvienas įkandimas - paliktas įkaltis. Naiviai mintyse tikėjausi, kad ji greit įsigys storesnę odą arba taps atspari įkandimams.

Kai filmuoju sueitį, įsivaizduoju, kad kamera saugo mane, bet tai tik iliuzija. Ji išmetė mano telefoną pro vienuolikto aukšto balkoną į nežinią. O aš įsivaizdavau, kad šių vaizdų fiksavimas turės kažkokią istorinę prasmę.
Šiandien vis dar susimąstau, kad bendrabučio kambaryje įrengta slapta kamera, pirka iš “ebay”, išsaugojo mano gyvybę. Tokia protinga mergina, iš pirmo žvilgsnio, bet net nenutuokė, kad stalinis laikrodis taps mūsų sueities liūdininku.
Kas tuo metu vyko, neminėsiu, kaip ir jos tapatybės, niekada neišduodu žmonių, bet tąkart buvo pati nešvankiausia naktis mano gyvenime, nešvankesnė net už šį pasakojimą (slapta istorija apie pirmą grupinį) .

Vienintelė mano neapgalvota smulkmena tai, kad ji turėjo juostinį, seną, “lievą” fotiką, su kuriuo fotkino mane nuogą. Nepamenu ar fotkino su “stačiu”, ar su “kabančiu”. O tai daug reiškia, nes jei paviešintų fotkes su kabančiu, būčiau pasmerktas žmonių, kurie man realiai nelabai ką ir reiškia, bet turėčiau tik dar vieną minusą. Jei su stačiu, būčiau gavęs nemokamos reklamos (išgėrusio mąstymas įprasmina kitas vertybes). Taigi, po mūsų sueities, ji pareiškė, kad yra moteris - feministė, kuri dulkinasi su “pasikėlusiais vyrais” iš reikalo, nes yra frigidiška ir niekada niekas nesuteikia malonumo. Šįkart “šį tą juto”, pabrėžė paguosdama mane. Vyrus ji fotkina tam, kad “nuleistų ant žemės” (nesijaustų svarbūs). Aš neišdaviau kozirio, kad turiu video, todėl sutikau žaisti pagal jos taisykles. Ji atsiuntė išryškintas nuotraukas. Atrodžiau nekaip. Nors jis stovėjo ir atrodė didelis, bet nuskusti plaukai aplinkui - vaizdą gadino: sufokusuotas kiekvienas spuogelis, girtas snukis ir man būtų užtekę tarti bent žodelį ir ji būtų supisusi mano gyvenimą (paviešindama nuotraukas).

Pamiršau paminėti smulkmeną: jos fotiku aš irgi fotkinau, kur buvo tokių nuotraukų, kur figuravo vyno butelis, botagas, virvės ir kiti žaislai. Žinojau, kad tas, kas ryškino, matė visas nuotraukas. Ji galėjo ryškinti arba prie jos namų, arba prie jos darbo. Buvau agresyviai nusiteikęs, nes bet kokia kaina turėjau gauti jos ir savo nuotraukas iš to žmogaus, kas ryškino (Turėdamas jos nuotraukas, galėsiu jaustis saugus, manydamas, kad ji nenorės jų viešinti, nes aš galiu padaryti tą patį).
Aplankęs tris vietas, kuriose galėjo būti ryškinamos foto, dviejose iš jų savaitę niekas neryškino juostelės, bet vienoje ryškino… Vaikinas prasitarė, kad jie nesaugo nuotraukų kopijų. Aš buvau tikras, kad jie turėjo saugoti. Deja, jis man prasitarė:
- Kad tu žinotum, ant kiek man yra pochui tos nuotraukos, kurias atneša ryškinti. Būna stora boba iš kaimo išvertus pyzdą, būna senis su kabančiu. Tai tik mano darbas, aš išryškinu ir atiduodu.
Taigi, nuotraukų negavau ir iki šios dienos jų neturiu. Mergina man grasino, prašė pinigų, nes antraip paviešins nuotraukas. Aš jai paaiškinau, kad esu tik nelaimingas, kompleksuotas studentas, kuriam jį gali padėti žengti žingsnį link savižudybės, paviešindama nuotraukas ir prisegiau video, kuris jai leido susivokti, kad galėjo susigadinti savo architektės karjerą. Susitarėme sunaikinti visą medžiagą. Aš sunaikinau video, bet nežinau ar ji sunaikino nuotraukas. Dar iki šiol galvoju, kad norėčiau tų nuotraukų ant savo kambario sienos.

/********************************************/
Ši istorija pasidalinta, siekiant privesti jaunus žmones
susimąstyti, jog reikėtų vengti fotografuoti save
nuogus, nes po to gali tekti išgyventi skaudžias
pasekmes
/********************************************/

Rodyk draugams

Temos: Laisvalaikis · Psichodelika · Šizo

Pervert Attitude II

parašė: Rosenkreuzer · 2013-07-31 · 8 komentarai

Milošas, sužinojęs džiugią naujieną, kad eis į pasimatymą, apsimesdamas Rene, šokinėjo, kaip nekaltas berniukas, ką tik pabučiuotas į skruostą.

- Pravėrus vienas duris, kitos atsidaro pačios, pamanė jis, žinodamas, kad tai jo šansas pripildytą išdžiuvusį sekso vandenyną. Čia, Italijoje, net nei burtai, nei juodoji magija jam ne tik meilės, bet ir malonių žvilgsnių nepritrauktų.

- Privalau jai padaryti gerą įspūdį. Sakai sportinę aprangą apsirengus?

- Ne, tik batai “Adidas”, džinsai tokie žydri su mėlynais taškais, bet ne menininkė.

- Ką man rengtis? Gal su kostiumu?

- Haha, nejuokauk, renkis, kad jaustumeis patogei, vis tiek reikės eiti vakarienės, reikės daug kalbėti. Lauke šalta, gali pasiimti paltuką.

- Velniop, eisiu apsirengęs įprastai, kaip bus taip

Milošas pėsčiomis turėjo įveikti apie 10min kelio, ėjo veržliai ir entuziastingai, kartais nuplėšdamas medžių lapus, kuriuos pasiekdavo. Eidamas strikinėjo, šukavo, kalbėjosi pats su savimi. Jam visiškai tas pats, kad mergina manys, jog susitinka, ne su juo, o su Rene, jam nesvarbu, kaip baigsis šis vakaras. Negausi šiandien, gausi kažkada. Iš tikro, seksas jam nėra toks svarbus, pamanė. Rimtai. Jis per daug jį sureikšmina. Nepažįstamiems žmonėms, tai tarsi linija, kurią nubrėžia mokykloje girtas mokytojas, po šuolio į tolį: aha, nušokai du metrus ir keturiasdešimt, na, dar turi antrą bandymą. Panašiai ir sekse, kartą nubrėžęs liniją ties trimis metrais, tiesiog atsipalaiduoji, žinai, kad žmogus nepabėgs, kad jam gera su tavim, gali pasakoti kvailiausias istorijas ir jos bus daug įdomesnės, nei būtum papasakojęs prieš seksą. Kodėl? Nes žmogus tave pažįsta.

Tuomet Milošas susimąstė, kad niekada gyvenime nelietė azijietės moters. Prisiminė, kai būdamas mažas pirmą kartą su tėčiu nuėjo į krepšinio rungtynes savo gimtajame Belgrade, kuomet vyko derbis tarp Partizan ir amžino varžovo Crvena Zvezda. Varžovų komandoje buvo juodaodis krepšininkas ir tėvas badė į jį pirštu:

- Žiūrėk, Milošai! Ten tikras negras. Eik paimk iš jo autografą, jei išeis, paliesk jį

Milošas palietė jį ir jautėsi ypatingai, nes palietė žmogų, kuris lygiai toks pat kaip visi, tik tą akimirką buvo ypatingas, nes Serbijoje, tuometinėje Jugoslavijoje tai nebuvo itin dažnai matomas reiškinys. Dabar laikai pasikeitė, daug kas globalizavosi, gyvena daug įvairiausių tautybių žmonių, tačiau jis niekada nelietė azijietės. Italijoje jų daug. Ir jis nusprendė, kad jo tikslas bent paliesti, jei neišeis - pakalbinti, geriausiu atveju apkabinti ar pabučiuoti tokią moterį.

Užsikodavęs pasąmonėje lėkė dar greičiau į pasimatymą su mergina, avinčia sportinius batelius. Atbėgęs, mėgino atgauti kvėpavimą, nes įkvėptas minčių ir pamąstymų šiek tiek persistengė. Turėjo geras penkias minutes, neatmesdamas galimybės, kad mergina vėluos, dairėsi vietelės nusilengvinti. Prie kalno buvo apleistas namelis - tiks. Prie namelio pastebėjo merginą, bandančią prisidegti cigaretę, tačiau nesėkmingai. Milošo kūną nukrėtė šiurpas - ta mergina buvo azijietiškų bruožų, maždaug tokia, kokią įsivaizdavo prieš geras dvi minutes. Na ir minčių srautas, na ir galia… Jis turėjo suktis labai greitai, nes bet kada galėjo pasirodyti mergina, kuri ateis su juo susitikti… Ir ta sėdinti mergina, ją pasiuntė likimas, jis privalo ją pakalbinti. Mėgindamas tarti kelis sakinius itališkai, jis pasimetė, vėliau mėgino ją kalbinti angliškai, bet burnoje žodžiai strigo, ties Adomo obuoliu jautė tarsi prarytą siūlų gniužulą, kalbėjo lyg Boratas. Ir tada mergina prakalbo serbiškai. Jo kūnu ėjo šiurpas, kaip tai įmanoma…

Iš tolo pamatęs ateinančią merginą, nebesiklausė savo likimo siustos deivės ir tiesiog ėjo pas ją. Eidamas padarė labai keistą lūpų mimiką, tai veido išraiška, kuomet nori juoktis, bet negali, nes tas žmogus, iš kurio juoksies, gali pastebėti. Juokas paėmė, nes pamatė merginą, apsirengusią fetišistiniais rūbais, trumpu lateksiniu sijonu, prisegamomis pėdkelnėmis, korsetu ir ryškiai raudonais plaukais. Tikriausiai, ji manė, kad kaip Rene, ateisiu visas juodas, apsikaustęs spygliais ir metalais, pamanė Milošas, nė kiek nesijaudindas, kad atrodo kitaip, nei ji galbūt tikėjosi.

- Felicia

- Malonu, Milošas

- Eime su manimi, man reikės jūsų pagalbos

Milošas nusekė iš paskos. Paėjėję gerus tris šimtus metrų, jie sėdo į netikėtai prabangų automolbilį ir dideliu greičiu pajudėjo nežinoma kryptimi.

- Kur mes vykstame?

- Į gyvūnėlių parduotuvę

- O kam?

- Juk puikiai suprantate, kad ne pavakarieniauti susitikome

- Hmm. Tai, taip, taip. Žinoma

Sustojus prie gyvūnėlių parduotuvės, mergina išskubėjo

- Palauk, aš tuoj grįšiu, gali įsijungti muzikos

Įjungtus audio aparatūrą, skambėjo ši daina:

Mergina grįžo nešina botagu, skirtu žirgui plakti ir spygliutu antkakliu su pavadėliu
- Viską turiu, važiuojam
“Važiuojam, blet”, tyliai pamanė Milošas, mintyse vedžiodamas pavadėliu Feliciją per dirvožemį, vėliau plėšydamas jos pėdkelnes ir daugiau neįsivaizdavo, ką darytų, bet jam jau stovėjo. Bet taip smarkiai. Jau nuo tos muzikos… Kibys tiesiog pulsavo. Atrodė, sprogs.

Atvyko į apleistą angarą.
- Imk šią piliulę, kad viską geriau suprastum
- Čia gal narkotikai?
- Praryk ir pasakysi
Milošas nurijo nekaltą piliulę ir laukė kas bus toliau. Nieko nesijautė. Tačiau, vos tik išlipo iš automobilio, pajuto didžiulį palengvėjimą visame kūne, raumenys taip atsipalaidavo, kad kojos neatlaikė kūno svorio ir jis susmigo.
- Dabar tu būsi mano gyvūnas, uždėdama antkaklį, tarė Felicia
Milošui buvo visiškai pochui. Jokios reakcijos, jokios emocijos jo veide nesimatė. “Prašau tęsti”, sakė jo šaltas žvilgnis.
Mergina, nežinia iš kur atsiradusia, nežmoniška, jei žmoniška, tai vyriška jėga jį tempė kaip slieką per plytgalius, betoną ir žvyrą, tuo metu buvusį ant grindų. Netoliese sustaugė šuo, kurio staugimas skambėjo kaip vilko. Mergina, kiek patampiusi bejėgį vyrą, paguldė jį ant nugaros ir išsitraukė keistas žnyples
- Aš dirbu morge ir jomis suspaudžiu lavonams kraujagysles. Pažiūrėsime, kiek esate ištvermingas
Aukštakulniais bateliais pakėlusi vyro marškinėlius, ji sužnybė žnyplėmis didelį gabalą odos ir jas užfiksavo, palikdama kaboti, stebėdama besikankinančio žmogaus veidą. Milošas laikėsi ir kentėjo, kartais sukąsdamas dantis. Moteris čiupo botagą ir ėmė jį plakti kaip žvėrį. Jis rėkė iš skausmo, tuo tarpu mergina dairėsi, kuo galėtų užkišti jo burną. Nusirengusi lateksinį sijoną, kišo jį burnon kiek tilpo. Vėliau vėl tampė kūną pavadėliu, įsakinėdama, ką daryti. Už paklusnų elgesį išėmė įsegtas žnyples, spyrė į tarpkojį ir kažkur išėjo. Milošo galvoje skambėjo melodiją, kurios klausėsi automobilyje, matė azijietės veidą ir nepergyveno pakliuvęs į spąstus, jis to nusipelnė.
Ir nesigaili.

Rodyk draugams

Temos: Psichodelika · Šizo