Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Žurnalizdai festivaliuose, narkotikai ir dangus griūva

parašė: Rosenkreuzer · 2015-07-20 · 2 komentarai

Šiandien kažkas iš draugų pasidalino nuoroda, kaip viena žurnalistė vaikščiojo po festivalį Tundrą, prašinėjo žmonių narkotikų ir paskui parašė straipsnį, nes tai atseit buvo jos socialinis tyrimas “kaip lengva festivalyje įsigyti narkotikų”. Nieko konkretaus ji neparašė, niekas narkotikų jai nepasiūlė. Būtų galima tokį žmogų apkaltinti mažų mažiausiai priekabiavimu prie žmonių ar daugiau. Kalbėdamas apie daugiau, įsivaizduoju stotyje vaikštančius vyrus, ieškančius prostitučių ir padorioms moterims siūlančius pasimylėti už pinigus. Nepaisant to, kad šiais laikais baudžiamos ne tik prostitutės, bet ir klientai, dėmesį atkreipiu į patį faktą, kad užkalbintas klaidingas žmogus gali patirti emocinį šoką, pasijusti nejaukiai, nesaugiai.

Neteisiu tos jaunos žurnalizdės, tikriausiai ne savo noru, o kažkieno atsiųsta, ėjo, žeminosi, klausinėjo ir šoko pagal kažkokio dėdės dūdelę, kuris liepė pririnkti kuo daugiau neigiamų faktų apie festivalį, kad apšmeižtų ir sudarytų neigiamą įvaizdį visuomenėje. Taip jau yra, kas neperka reklamos didžiuosiuose portaluose, tuos ima vos ne šantažuoti tokiais straipsniais ar “ale tyrimais”, o gerai aprašomos tik Palangos, kur renkasi proto galiūnai, madų žinovai ir “eLITAS”.

Baigsiu kalbėti mandriai ir būsiu savimi. Šūdasklaida ar žurnalizdais visiškai negalima pasitikėti. Jie gauna algą ne už žinias, informaciją ar žinojimą, o už puslapių peržiūras, komentarų skaičių, kas sudaro svetainės lankomumą ir pajamas už reklamą. Tai yra propaganda, žiauresnė, nei kokioje Rusijoje, apie kurią tiek daug kalbama.

Pilnamečiams, gyvenantiems su tėvais, šūdasklaidos dėka, sunku išvykti į festivalį, nes tėvai manys , kad vaikas nori nuvykti pavartoti narkotikų. Tegul ta pati žurnalizdė padaro “socialinį tyrimą” ir vietoj to, kad gautų dozę festivalyje, tegul pavaikšto po jaunų žmonių tėvų namus ir paklausia nuomonės apie festivalius,- sužinos, kiek šūdo privirė.

Kas iš tiesų vyksta festivaliuose? Ko žmonės ten važiuoja? Pagerti, pasipisti, pasinarkašinti? Apie tai papasakosiu jums aš, dėdė Edgaras. Esu aplankęs devynioliką festivalių, pusę iš jų nemokamai. Kodėl nemokamai? Todėl, kad dirbau juose :) Ką dirbau? Būriau žmones :) Iš ko būriau? Skaičiau iš delno linijų, pasakojau apie juos. Kiek uždirbau? Nieko :) gavau bilietus chaliavai ir susipažinau su maždaug 30-200 žmonių kiekviename festivalyje ir jų organizatoriais :) Turėjau galimybę pabūti to festivalio dalimi, pamatyti viską iš arčiau. Nesakau iš arti, bet iš arčiau :)

Kai ateina žmonės pas būrėją, jiems nesvarbu, kiek tiesos jis pasakys. Nesvarbu, kiek geras jis yra bet aš moku bendrauti ir, jei yra galimybė, su žmonėm dažnai pašnekame labai nuoširdžiai :) Delnuose pastebiu ir jų žalingus pomėgius, todėl per aplinkui užklausiu, pasitikslinu. Aš ne policininkas ir nepriduodu žmonių, jei jie atėjo parūkę kasiako ar prisigėrę. Man rūpi žmogus ir jo noras būti žmogumi. Kitaip tariant, nesigilinu kokiame festivalyje, bare ar mergvakaryje žmogus apsvaigo. Man nerūpi KUR. Man rūpi kodėl. Todėl savo galvoje turiu didelę duombazę, kurią esu išanalizavęs ir galiu paaiškinti, kodėl šiuolaikinis jaunimas vartoja alkoholį, tabaką ar narkotikus. Atsakymas labai paprastas - žmonės nesijaučia laimingi ir nesugeba atsipalaiduoti. Nugaroje jaučia įtampą. Atėjo laikas, kai jaunuoliai suauga, nenori puikuotis rūbais, mašinomis, ginklais ar grynųjų pilnomis kišenėmis. Žmonės nori ramybės, atsipalaidavimo. Tas troškimas atsiranda dėl įtampos darbuose, dėl gyvenimo būdo nuo algos iki algos, dėl skolų, dėl tikėjimo, kad ateityje bus geriau, dėl minčių apie emigraciją, dėl spaudimo iš tėvų, dėl patyčių iš draugų. Tiesiog, vidutinio žmogaus savijauta yra ne koks: sportiškas, pozityvus, įžvalgus ir žvalus, o nepasitikintis kitais, nepasitikintis savim, gyvenantis šia diena, nežinantis kas bus rytoj, bet tikintis, kad bus geriau, mėginantis kažko imtis.

Daugybė jaunų žmonių žongliruoja kardais , žaidžia su ugnimi, stato savo gyvenimus ant kortos. Rimtai, kai pasiklausau istorijų, atrodo, nesu sutikęs laimingo žmogaus. Aš per metus sutinku daugybę žmonių. Esu buręs nuo garsių filmų užsienio žvaigždžių, iki bomžų, kalinių, narkomanų. Visų problemos ir norai tie patys. Jie arba nori pažinti save, arba pasikeisti, viskas tik tam, kad pajaustų ramybę.

Mano receptas žmonėms, kad paguodos ir užuojautos nereikėtų ieškoti narkotikuose, tai būti paprastesniems. Visi žmonės vienodi. Visi pasensim, visi atrodysim kaip lavondėmės. Vieni nupliksim, kiti turėsim ilgus žilus plaukus. Tai niekam neberūpės. Rūpėsime tokie kokie esame, ir tiems, kurie rūpėjo mums. Geriausias būdas įveikti problemas - pavalgyti, nusiprausti, išsimiegoti ir realizuoti save.

Narkomanija ir alkoholizmas nebuvo ir nebus visuomenės problema - tai kiekvieno asmeninis reikalas. Jei jus verčia tai daryti aplinka - keiskite aplinką. Jei tu be to nejauti pilnatvės, negali atsipalaiduoti, pamėgink kitus būdus - padaryk atsilenkimų, užkačelink presą, pažiūrėk į veidrodį, surask mėgstamą muziką, varyk į mišką pagrybauti, susitaikyk su vaikystės priešais.

Visai neseniai supratau tokį dalyką. Vieni žmonės atsipalaiduoja iškėlę rankas į viršų, kiti išgėrę 7 bokalus alaus, kiti tris kartus pasmaukę bybį, dar kiti surūkę kelis gramus, o dar kitiems reikia pisti lsd ar grybų ir visi jausis lygiai tiek pat. Žmogus gali jaustis laisvas ir nieko nevartojęs. Kuo daugiau turės pykčio savyje, tuo daugiau reikės jam nuodų, kad nuraminti save. Nereikia apkrauti savo galvos problemom, kurios tau neaktualios, ir jei vyksta kažkokia diskusija apink, jei sklinda kažkokia neigiama emocija, tai geriau padėti abiejoms pusės rasti kompromisą, nei kažkurią iš pusių apšerti bybiais, o kitą iškolioti ir paversti priešu.

Rodyk draugams

Temos: Be temos

Baigėsi vasara, baigėsi nuodėmės. Išpažintis

parašė: Rosenkreuzer · 2013-08-31 · 1 komentaras

Mokslo metams einant į pabaigą buvau tiek savo galvoje, tiek viešai paskelbęs, kad šią vasarą “duosiu garo”. Pirmas rimtas mano išsišokimas įvyko, kuomet vos tik apsigynęs diplomą, leidausi nuo Barbakano kalno ir nuotrauka internete sulaukė ~3500 simpatijų, neskaitant kiek žmonių pamatė, bet nespaudė “like”. Sekantis iššūkis buvo pasisiūti apsiaustą, mantiją, kuri vieniems priminė vienuolį, kitiems mirtį, giltinę, satanistą, būrėją. Per daug niekam nesiryžau aiškintis ir teisintis, leidau šią dilemą užpildyti patiems, kaip rašytojas leidžia skaiytojui užpildyti tarpus tarp eilučių.

Antrasis išsišokimas - diplomo atsiėmimas bažnyčioje su mantija. Kodėl taip pasielgiau? Man trūko dėmesio? Aš negerbiu bažnyčios? Aš šėtono vedama avis? Nieko panašaus. Per keturis metus mano grupė darė vos vieną susitikimą (cementofkę), daugiau nieko, išskyrus tą kartą, kai neplanuotai susitikome gruopioko laidotuvėse. Taigi, pirmojio priežastis, dėl ko ėjau su manija - parodyti atsiskyrusius mūsų grupės žmones. Tai jautėsi ne tik bendravime, bet ir kiekvieno rezultatuose, mano grupės studentai buvo patys silpniausi. Iš mūsų 25 studentų baigė tik 10. Aš buvau 23 pagal vidurkį, bet patekau į tą dešimtuką. Mokslai buvo nežmoniškai sunkūs, turint galvoje, kad aš lėbaudavau, rengdavau vakarėlius, sugebėdavau dalyvauti krepšinio varžybose, madų renginiuose, vaikščioti į pasimatymus ir visi šie dalykai sekėsi geriau nei normaliai.

Daugiau planuotų išsišokimų lyg ir nebuvo, bet buvo neplanuotų reakcijų. Vasarą dalyvavau penkiuose festivaliuose, keturiuose iš jų dirbau kaip chiromantas. Nemokamai. Savo darbą atlikau nuoširdžiai ir turėjau didelį pasisekimą, eilės buvo labai ilgos. Vedžiau savo pirmąją paskaitą gyvenime, kas leido pasijausti savotišku mokytoju. Pirmą kartą teko skaityti tikrai žinomai tarologei ir astrologei, kurios taip pat domisi chiromantija. Iš jų sulaukiau gerų atsiliepimų. Tai mane motyvavo toliau domėtis šiuo ezoteriniu dalyku ir žadu taupyti pinigus ir baigti studijas “Du pasauliai” studijų centre. Ar aš turiu pašaukimą? Ar turiu antgamtinių galių? Ar tikiu mistiniais dalykais? Ne. Griežtai ne. Man tai patinka, patinka bendrauti su žmonėmis. Labai geras jausmas, kai žmogus atsiveria, abu diskutuojame kaip geri draugai, gyvenime tai retai nutinka įprastose situacijose. Todėl vertindamas žmonių laiką ir pasitikėjimą manimi, atiduotu jiems sukauptas žinias, kurias įgyjau skaitydamas specifines knygas, susitikdamas su kitais chiromantais ir įgytas savo paties atliktos praktikos metu. Klausimas, kodėl aš darau tai, kuo netikiu? Aš to neslepiu nuo žmonių, pasakau, kad jie neprivalo tikėti mano žodžiais, kad nebūtinai turės dvi mergaites ir berniuką, bet tai aš tik įžvelgiu, viskas gali keistis. Atsakymas į klausimą, neužbėgant už akių - nors netikiu, kad tai 100% įrodoma, pamačiau daugybę sutapimų, kurie vis dėlto atitinka tikrovę ir tai mane skatina domėtis toliau, juolab, kad pažindamas kitus žmones, labiau pažįstu kitus. Nenorėdamas per daug savęs girti ir darytis reklamos, pasakoju toliau, ką nuveikiau. Jau pačiame pirmame festivalyje užmezgiau ryšį su mergina, su kuria buvome susitikę lygiai tris kartus ir visus juos skirtinguose festivaliuose: Sūpynės, Tundra, Satta. Pastarasis buvo lemtingas, išsiskyrėme. Nenorėjau bendrauti per atsumą. Visuose festivaliuose turėjau laiko ne tik padirbti, pabendrauti su žmonėmis, bet ir palėbauti, betiksliai prisigerti, prišnekėti kvailysčių, užmigti bet kur. Labiausiai nesuprastas buvau Sattoje, po nes po renginio internete paplito nuotraukos, kur aš su juodu apsiaustu, keliu nuo žemės girtą merginą. Buvau kaltinamas, kad pasinaudojau girta mergina. Noriu paneigti šiuos žodžius, su ta mergina mes gėrėme visą vakarą, ne kartą bučiavomės, o vėliau buvome užtikti ant šieno kupetos. Tai ne vienintelis dalykas, festivalyje sugadinęs nuotaiką, kaip ir minėjau, dar pirmą dieną išsiskyrėme su mergina, sudužo mano automobilio priekinis stiklas, radau pradurtą padangą, turėjau keletą incidentų su grupelėmis išsišokėlių ir keliais pergėrusiais vyrais, bet, kaip teko girdėti iš trečiųjų šalių, Į GALVĄ NEGAVAU.

Po šio festivalio sekanti, paskutinė stotelė buvo “Sauolėtosios naktys“. Tai kažkas nuostabaus, festivalis tarp Joniškio ir Šiaulių, didelėje sodyboje, atrodo, lyg būtum pas save kaime, nuodėmės nepaliestame kampelyje. Pamaniau, kad man čia reikėjo atvykti anksčiau, kai norėjau būti savimi, bet neturėjau tam galimybių. Čia pati geriausia vieta rasti šaunių draugų, paklausyti gyvos muzikos ir gerai praleisti laiką gamtoje. Taip pat pastebėjau, kad Saulėtose naktyse daugiausia jaunimo buvo arba esami, arba būsimi LMTA IR VDA studentai, kurie mano patys mėgstamiausi (mėgstamiausios).

Ką dar prisimenu, tai šią vasarą tikrai per daug gėriau alkoholio, per daug keikiausi ir per daug turėjau nuotykių su moterimis. Tuo visiškai nesididžiuoju, bet tai man atnešė naujas pažintis, nukentėjo tik reputacija, vis dažniau iš šalies girdžiu užgaulių žodžių, bet dažnai sutinku žmonių, kurie apie mane girdėjo ir nori susipažinti. Apie mane šnekama, aš gyvas. Šią vasarą pernelyg daug laiko skyriau knygoms apie satanizmą, liuciferizmą, įvairias sektas ir okultines grupes. Mano mama net gi sulaukė skambučio, kad aš tapau satanistu ir manimi reikia susirūpinti. Mano paaiškinimas - domėjausi tuo, ko nežinojau, tam, kad žinočiau. Esu sveiko proto žmogus (vakar tikrinaus sveikatą), netikiu nei velniu, nei Dievu, neverčiu kitų žmonių išsižadėti savo įsitikinimų. Man patinka gilinti žinias ir įgyti naujų. Ar darau klaidą, domėdamasis dalykais, kurie man nebūtini? Nemanau, nes domėdamasis šiomis kultūromis, sužinojau įvairių dalykų, nuo smegenų plovimo būdų, iki krikščionybės raštuose esančių faktinių klaidų, radau daug gerų muzikos grupių, mėgstamiausia King Dude.

Kas mane nustebino? Visą tą laiką, apie mane viską žinojo viena mergina, su kuria susipažinome per šį blogą. Ji toleravo absoliučiai viską, man pasidarydavo gėda, aš imdavau jai teisintis, bet ji VISADA mane priėmė koks esu. Jaučiu jai didžiulę pagarbą ir dėkingumą, tačiau kolkas nemyliu. Su ja turėjome nuotykį, mieste užkalbinę prancūzų porelę ir pasikvietę į svečius. Vasaros sėkmė - radau naują darbą. Prieš tai turėjau labai gerą darbo vietą, geras sąlygas ir kolektyvą bei atlyginimą. Esu dėkingas jiems, bet pajutau, kad tapau ne ypatingai naudingas, blėso motyvacija, jutau, kad nebetobulėju ir esu įmonei ne tiek naudingas, kiek galėčiau. Radau naują darbą, skaitau knygas, esu nusiteikęs rimtai dirbti ne tik bandomuoju laikotarpiu, bet ir visą laiką. Vasara baigėsi, baigėsi ir pramogos, savaitgalį skirsiu poilsiui.

Šiuo metu nieko nemyliu, nesu niekam įsipareigojęs, mano tikslas - darbas, karjera ir sportas. Atsiprašau visų, kuriems teko sutikti mane girtą ir klausytis kvailų pokštų, nešvankybių ir pasiūlymų. Girtas aš vienoks, blaivas - kitoks. Sutinku, kad alkoholis nėra pasiteisinimas ir pripažįstu, kad man reikia mažiau arba išvis negerti. Ta proga, šiandien organizuoju vakarėlį, kuriame susirinks apie 25-30 žmonių, žadu žmonėms parodyti savo TIKRĄ , rimtą, atsakingo žmogaus  veidą. Aš tam ruošiausi: susitvarkiau namus, susisiekiau beveik su kiekvienu asmeniškai, pasistengsiu, kad visi jaustųsi jaukiai. Vasara baigėsi, baigėsi ir nuodėmės. Jei buvo įdomu skaityti, pateikiu keletą perliukų nuo savo Facebook sienos:

Ar žinot tą jausmą, kai per vasarą surenki 20 laimingų Coca-Cola kamštelių, bet nespėji jų iškeisti į buteliukus? Panašus jausmas, kai turi paną, kuriai bet kada gali paskambinti, kad gautum sekso, bet tau nesinori, galvoji - neprapuls. Ir ji susiranda berną. Išvados - pochui. Bus tų kokakolų, bus tų mergų, nereikia daryti to, ko nenori, o atsarga niekad gėdos nedaro.

***
Vakar ėjau namo ir išgirdau kaip kažkokia mergina sako savo draugams, rodydama pirštu į mane: - Jis labai blogas žmogus, net neįsivaizduojate Atsisukau į ją ir pamačiau pakankamai matytą veidą: - Atsiprašau, gal tu kažką maišai? - Ne. Aš žinau tave. Tu esi labai bjaurus, buri visiem žmonėm iš rankos - Nu, jo, čia aš - Ir tu skolingas visam pasauliui Nežinau iš kur pas ją tokia informacija ir koks jos reikalas. Šalia sėdėję vaikinai rodė nepadorius gestus ir siūlė eiti iš ten. Aš buvau nustebęs, kodėl mane apšmeižė mergina, susikūrusi pazintysxxx ir flirtas.lt anketą, siūlantį erotinį masažą už 200lt, kodėl jos draugai buvo tokie drąsūs ir nagli. Džiaugiuosi savimi, kad sugebėjau tiesiog nueiti, nesivelti į konfliktą

***

Poliklinikoje sėdėjau sunėręs rankas, stebėdamas prieš mane sėdintį vyrą sulaižytais plaukais, plačiai praskėtusį kojas. Eilėje buvau septintas, prieš mane turėjo eiti moteris, sėdėjusi šalia iš dešinės. Jai apie 32 metus. Priskyriau ją vidurinei klasei. Žinoma, pati save pateikė kiek aukštesnei, nes turėjo puošnų laikrodį ir avėjo batus su vieno žinomo lietuvių dizainerio inicialais. Nusprendžiau, kad tai klastotės. Žiedai tik ant kairės rankos pirštų, sėdėjo sudėjus koją ant kojos ir skaitė kažkokią kvailą knygą, kurios kiekvienas puslapis išdabintas paveikslėliais ir keliomis eilutėmis teksto. Mūsų žvilgsniai susikirto, kuomet nekaltai, paslapčia žvilgtelėjau į strazdanotą krūtį, šmėstelėjusią pro tarpą tarp palaidinės sagų. Tuo metu ji ranka rašė į popieriaus skiautę ir klausiamai pažvelgė į mane: - Kas? - Užsirašote patikusią mintį? - Taip, maloniai atsakė ji - Kur ją panaudosite? - Dar nežinau, gal kada pravers Tuo metu mąsčiau apie patį faktą, kuomet žmonės užsirašo patikusią mintį, idėją. Literatūriškai kalba, prisiskaitę knygų. Bandžiau teisti - čia gerai ar blogai? Gerai, kad tai neįprasta, kitiems atrodai keistai žavus, o blogai, kad kalbi ne savo, o svetimomis mintimis. Bet juk už knygą mokėjai pinigus ar laiką, jei ėjai iki bibliotekos, kad ją pasiimtum, todėl nusipelnei naudoti duotą turinį. Mintyse teisėjas nusprendė, kad vis dėlto, persirašinėti citatas ir naudoti jas laiku ir vietoje - labiau tinkamas sprendimas, nei netinkamas. Sulaukęs eilės užėjau į kardiologės kabinetą. Fone skambėjo Kelly Family - I fell in love with an Allien. Tuo metu prisiminiau šios grupės klipą, kai vienas iš vaikinų vaikšto su gandro nosimi… Kabinete nieko nesimatė. - Laba diena!, sušukau - Laba diena … - Kur jūs pasikavojote? Kurį laiką patylėjusi atsakė: - palaukit ten… Sėdėjau ant kėdės ir laukiau, kada gi ateis… Atėjusi gydytoja tarė šabloninę frazę: - Nusirenkite iki pusės Aš žinoma nepraleidau progos pasianudoti Marius Bartusevičius išrastu manevru ir ėmiau atsiseginėti kelnių diržą… - Ne, ne iki tos pusės… Išėjęs iš kardiologės turėjau aplankyti paskutinę stotelę - šeimos gydytojos kabinetą. Prisėdau šalia jaunos, truputį arogancija dvelkiančios blondinės. Iš armonikėlės išvyniojęs kardiogramą, pamačiau, kad ten parašyti gimimo metai. Sumaniau, sužinoti, kokio amžiaus šalia sėdinti blondinė: - Pamatuojam, kas ilgiau gyvens? Išvyniok savo kardiogramą. - Ne, šaltai atsakė ji Tuomet prisiminiau anekdotą, kai ligonis klausia gydytojo: - Gydytojau, kada mane paleisit iš ligoninės? - Tada, kai kardiograma išsilygins Iki šiol aš nesupratau, kame čia paslėptas pokštas, bet dabar tapo aišku: juk lygi kardiograma būna tik pas mirusį žmogų. Grįžau namo nešinas nauju gyvenimu savo rankose: naują darbo sutartį ir sveikatos knygelę su antspaudais, kad esu visiškai sveikas. Taip, psichiškai irgi. Negeriu raminamųjų, antidepresantų ir nevartoju narkotikų.

***

Ir mano Facebook anketa: https://www.facebook.com/xiromant777
P.s. apie kitus festivalius rašiau kituose įrašuose, esu dėkingas organizatoriams

Sėkmės pasitinkant rudenį!

Šią vasarą dar labiau pažinau save ir nenustosiu to daręs toliau!

Rodyk draugams

Temos: Laisvalaikis · Paaiškinimai · Rimtuolis

Liepiamoji nuosaka

parašė: Rosenkreuzer · 2013-08-19 · Nėra komentarų

Po mano postu Facebooke pasirodė arogancijos perpildytas komentaras:

Julius Gudas paspausk “nebesekti” uz mane. arba isgerk.

Žmogus kreipėsi į mane, turėdamas galvoje, kad aš per daug postinu beprasmybių ir jo naujienų sraute pernelyg daug mano minčių. Gerai, suprantu, kad tai faktas, bet aš nespaudžiau “sekti/follow” už jį. Jis paspaudė pats, greičiausiai ne dėl to, kad pasirodžiau įdomus žmogus, o dėl to, kad yra gandų rinkėjas / gandonrinkys arba todėl, kad mane “pafollowino” kažkas iš pažįstamų. Tegul. Bet ko labiausiai nemėgstu, tai liepiamųjų nuosakų. Tesusirenka savo liepiamąją nuosaką ir nešdinasi iš mano erdvės.

Praeitą savaitę turėjau svečių, kurie atvežė įdomios literatūros. Viena iš knygų Markizo de Sado “Filosofija buduare”. Tai knyga skirta iškrypėliams arba tiesiog šiurpinti, šokiruoti, ištvirkinti kvailius. Man šią knygą davė ir pridūrė:
- o zn del ko markizo knyga daviau?
- dėl ko?
- del to, kad tu ne is jos mokytumeis, o jai atsispirtum ir nepasiduotum de sado pezalams :DD
- kilnus tikslas
- as matai atsispirt sugebejau :DD ir atsirinkt, kad ten tiesiog pezalai, jis buvo geras oratorius, bet ne toks geras, kad isgyventu, tad nustipo durnyne rasydamas sudais ant sienu

Šis teiginys buvo pakankamai stiprus. Skaitydamas De Sado knygą pastebėjau nemažai ištvirkusių scenų, dialogų, bet manęs tai visiškai nestebino. Paskutiniu metu vykstančių įvykių negalėčiau aprašyti dienoraštyje, nes tai tiesiog šokiruotų žmones, paskutinių savaičių įvykius aprašau galvoje.

***

Šiandien pasidalinsiu postais nuo savo Facebook sienos:

Kažkada rinkau pašto ženklus. Rinkau, rinkau, kol užpiso ir visus išmečiau. Kažkada rinkau tokius kartoninius popierėlius - kepsus. Rinkau, rinkau, turėjau gal penkis tūkstančius ir išmečiau. Kažkada turėjau fuck listą, kur rašydavau ką, kokiam mieste, per kur ir kaip pisau. Rinkau rinkau ir išmečiau. Kažkada turėjau daug daug rūbų, išaugau ir buvo gaila išmesti. Norėjau parduoti, bet nežinojau, kam reikia. Sukroviau į maišus ir išmečiau. Šiuo postu noriu pasigirti, ne kiek daug turėjau per savo gyvenimą, bet kad išmokau išmesti. Turėjau Facebook anketą su 1800 draugų. Išsiregistravau. Jeigu nesugebi būti savim ar jauti, kad esi apsikrovęs nereikalingais dalykais - reiškias, kad esi suvaržytas aplinkos, kad reikia ją keisti ir kažko atsisakyti. Dabar manęs klausia ar aš nuoširdžiai bendrauju? Jei nesugebėčiau nuoširdžiai bendrauti, aš tave tiesiog išmesčiau. Ar aiškiau?

***

Internete netyla kalbos apie festivalius - kas yra geras, kas yra blogas festas?
Aš manau, kad blogas festivalis yra tas, kuomet išsitraukęs kybį dar sugebi kažką nustebinti

Komentaras:
Gabija Pilkytė: prajuokinai
Aš: Gabija Pilkytė, nieko čia juokingo. Tau tai visai neaktualu. Moterims yra kitas kriterijus. Joms lievas festas, kuomet nebūna pakankamai tualetinio. Tikros reiverės sugeba ir su eglišakiu nusišluostyt

Šį komentarą parašiau po to, kai nebegalėjau viduje šlykštėtis pižonų įspūdžiai po apsilankymų popsiniuose festivaliuose.

***

Neištikimybė tau bus atleista tik tais atvejais, kai tokį kelią pasirinksi ilgėdamasi manęs, bet nesulaukdama. Visais kitais atvejais tavęs laukia skaudi ir negailestinga bausmė

Ši mintis kilo, pastebėjus žmonių diskusijas apie neištikimybę, draugystes per atstumą ir trumpalaikius santykius

***

Dvi citatos iš skaitomos knygos. Mintys skirtos merginai, nuteikti ją prieš dievą (d iš mažosios):

Išrtrauka iš M.d.S “” 33psl
Filosofija buduare

“Iš pradžių paslaptinga vaikystė, viena kita ypač nedora paslauga, šio plėvėsos suteikta Jeruzalės šventovės tarnams; paskui penkiolika metų nežinios; per tą laiką apgavikas nuodysis visais egiptiečių mokyklos kliedesiais, kuriuos galiausiai paskleis Judėjoje. Vos tik ten pasirodęs, užsidegs pamišimu ir pareikš esąs Dievo sūnus, prilygstantis savo tėvui; į šią sąjungą jis įtrauks dar vieną šmėklą, kurią pavadins Šventąja Dvasia. Ir šita trijulė, anot jo, nėra niekas kita, kaip vienas asmuo! Juo daugiau juoką kelianti misterija glumina protą, juo labiau šis avigalvos mums brukte ją bruka… ir gąsdina, jei mes ja neįtikėsime. Mulkis įtarinėja, neva tam, kad mus išgelbėtų, jis, būsimas dievas, patapo kūnu. Ir neįtikėtini jo stebuklai netrukus įtikins visą pasaulį! Lėbautojų vakarienėje, pasakojama, vaidmainis paverčia vyną vandeniu; keletai nevidonų desertui pasiūlo kažkokio paslaptingo valgio, kurį pagaminę pasekėjai; vienas iš jo draugų dedasi negyvėliu, mūsų apsimetėlis atgaivina jį; paskui jisai nukeliauja į kalną ir ten dviejų trijų savo bičiulių akivaizdoje rodo stebuklą, kuris priverstų raudonuoti net patį prasčiausią šių dienų pokštininką.
Garsiai keikdamas visus, kurie juo netiki, niekšas pažada dangaus karalystę tiems kvailiams, kurie jį išklausys. Jis nieko nerašo, nes yra nemokša, labai mažai kalba, nes yra kvailas, dirba dar mažiau, nes yra silpnajėgis; galiausiai maištingomis, nors ir retomis, kalbomis išvarginęs ir iš kantrybės išvedęs pareigūnus, šarlatanas leidžiasi nukryžiuojamas, prieš tai patikinęs jį sekančius niekšus, kad kiekvieną kartą, kai tik tie šauksis jo, jis nusileisiąs ir pamaitinsiąs juos.”

“Tarkime, įrodyta, jog Dievo buvimas neįmanomas, ir nepailstančioji, veiklioji gamta pati sau suteikia tai, ką kvailiai mielai jai atiduoda dovanai; galime įsivaizduoti, kad tokia inertiška būtybė egzistavo. Iš tikrųjų tuomet tai pati juokingiausia būtybė, nes, padirbėjusi vieną vienintelę dieną, štai jau milijonus šimtmečių gėdingai nieko neveikia”

***

Garbingas kekšės apibūdinimas:

- Miela drauge, ką tik iš tavo lūpų išsprūdo žodis, kurio nesuprantu. Ką reiškia kekšė? Atleisk, bet aš atėjau čionai mokytis.

- Mieloji, šitaip vadinamos viešo vyrų ištvirkavimo aukos, pasirengusios tenkinti jų geidulius arba tarnauti jų interesams. Tas laimingas pagarbos vertas būtybes, malonumų dievaites. visuomenė smerkia, nors jai jos reikalingesnės nei šventeivos. Visuomenei tarnaujančios moterys yra neteisėtai smerkiamos, bet jos drąsiai atsisako pagarbos, kurios iš tiesų yra nusipelniusios. Lai gyvuoja tos, kurios nešioja šį garbingą vardą! Tai pačios mieliausios moterys, tikros filosofės! Štai jau dvylika metų, kai aš, brangute, siekiu kekšės titulo, ir jis manęs nė truputėlio nežeidžia. Tokia užgaulė tik dar labiau uždega.

***

Filosofinis klausimas:

Nejaugi žmogus, panorėjęs su jumis patenkinti aistrą, sako nešvankybes? Be abejo, ne: jis beria komplimentus. Argi į juos reikia atsakyti plūdimu ir užgaulėmis?

***

Apie bandymą palaužti asmenybes:

“Jums pavyko uždaryti mane į narvą; užmuškite mane arba priimkite tokį, koks esu, todėl kad pakeisti manęs jums napavyks”, įsivaizdavau save ištarus šiuos žodžius, plikomis rankomis gaudantį akmenis, kulkas ir mėginantį atremti teleskopinės lazdos smūgius. Šiai laikais tokiais žodžiais geriau nesišvaistyti

Tiek šiam kartui mano maištingų minčių, dabar dalinuosi dviejomis linksmomis dainomis.

Pirmoji daina skirta Rumunijos čigonams, kurie automobiliu bulgariškais numeriais atvažiuoja į Vilnių, Kauną, Panevėžį ir vilioja iš žmonių pinigus, apsimetę, renkantys aukas kurčiųjų vaikų namams:

Daina neturi nieko bendro su čigonais, bet man primena tuos čigonus. Įsivaizduoju, kaip jų lyderis nuteikinėja kitus pakalikus, kad apsimetinėtų kurčnebyliais, kaip moko juos taktikos.

O čia daina, kurią klausau garsiai:

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · Biški apie jausmus · Paaiškinimai · Psichodelika · Šizo