Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Seo, backlink’ai ir authority

parašė: Rosenkreuzer · 2016-11-21 · Nėra komentarų

Kiekvienas, kuris turi internetinę svetainę ar yra kažkuo susijęs su IT verslu, supranta, kad svarbus rodiklis yra jo svetainės pozicijos paieškų sistemoje. Paprasto žmogaus kalba šnekant, tau svarbu, kad tave rastų per Google ir į svetainę ateitų lankytojai. Atėję jie atliks kažkokias konversijas, spaus ant reklamos ar kažkokiais kitais būdais tau kurs naudą. Jei tave randa Google ir kitose paieškų sistemose pirmame puslapyje, tikėtina, kad turėsi klientų, kurie naudosis tavo paslaugomis ar pirks tavo produktus. Reziumė - jei daug žmonių tave randa, turėsi daug pinigų (Pasitaiko išimčių).

Taigi, labai daug žmonių nori nieko neveikti ir uždirbti pinigus. Taip pat daug nori ir kad jų svetainė būtų rodoma aukštai paieškos sistemų rezultatuose ir juos aplankytų daug žmonių. Kai tokių žmonių būna daug, atsiranda konkurencija. Googe’lui iškyla klausimas, pagal ką man juos išrūšiuoti, kuriuos dėti į pirmą puslapį, kuriuos kišti į penktą? Kai kurie programeriai juokauja, klausdami: - Kur geriausia paslėpti lavoną? - Antrame Google puslapyje, nes į jį niekas nepereina.

Taigi, Google paieškoje aukščiausiai rodomi tie, kurie už reklamą susimoka. Net ir gigantai vadovaujasi tuo, kad kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Žinoma, mokama reklama gali brangiai atsieiti, jos kaina priklauso nuo konkurencijos. Pvz. milžiniška konkurencija yra greitųjų kreditų, lažybų, kazino ir seo nišose, nes ten pinigai, galima sakyti, už nieką. Kitaip tariant, ieškoma durnių ir naivių žmonių, o už pasiturintį durnių, negaila sumokėti ir 1 ar net keliasdešimt eurų už reklamos paspaudimą.

Po mokamų rezultatų, Google atvaizduoja paieškos rezultatus pagal savo algoritmą, kuris sudarytas iš daugybės parametrų, kurie saugomi po devyniomis spynomis. Žinoma, esminiai, patys svarbiausi kriterijai yra paskelbti, taip pat pranešama ir apie kai kurių kriterijų pašalinimą, pvz. meta description’as nebeturi įtakos paieškos rezultatams. Svarbiausi kriterijai, kurie įtakoja aukštas svetainės pozicijas, tai domeno (svetainės adreso) senumas, jo autoritetas, backlinkai, svetainės turinys ir vidinis seo, kuris susideda tiek iš svetainės veikimo greičio pagal Gogole Page Speed įrankio parodymus (yra daug kitų nemokamų ir gerų, kaip pvz. seocentro.com ar seo-detective.com), tiek ir metatagų teisingas panaudojimas.

Iki šios vietos galėjo būti labai nuobodu skaityti, todėl pasirinksiu vieną dalyką iš šio konteksto, kurį pritaikysiu žmonėms. Google rezultatams labai svarbu domeno autoritetas, kuris formuojamas iš atgalinių nuorodų. T.y. tikrinama, kokie puslapiai pateikia nuorodas į tavo domeną. Tarkim, jei gauni nuorodas iš labai svarbių svetainių, kaip universiteto svetainės, žiniasklaidos portalų, Google manys, kad tu darai kažką gera, nes apie tave gerai atsiliepia ar net duoda nuorodas kiti, kurie vertinami gerai. Jei į tavo svetainę ves nuorodos iš visokių nelegalių forumų, xxx svetainių ar bet kokių prieštaringos reputacijos svetainių, gali būti, kad ir Google’as priskirs tave prie nešvarių svetainių ir grus tave kuo giliau paieškos rezultatuose arba išvis užblokuos. Gyvenime yra panašiai. Tie žmonės, kurie sėkmingi, stengiasi bendrauti tik su sėkmingais žmonėmis. Su kuo bendrausi, su tuo tave ir sies. Neveltui yra posakis “Pasakyk, kas yra tavo draugai, pasakysiu, kas esi tu”. Dar yra sakoma, kad bet kokia reklama vis tiek yra reklama. Taigi, jei į savo svetainę gausi nuorodas iš prastos reputacijos, žemą domeno autoritetą turinčių svetainių, tai gausi tik tuos lankytojus, kurie tas nuorodas paspaus ir gausi tol, kol tos nuorodos bus, bet lankytojų iš paieškos sistemų negausi. Kitaip tariant, sėkmė tau nesišypsos, kol arsi, tol turėsi. Todėl bloga reklama yra blogiau nei bet kokia reklama ir turi stengtis ją sunaikinti.

Iš Google algoritmo kūrėjų galime paimti vieną analogiją ir pritaikyti gyvenime. Tarkim, jei tu turi svetainę, kurios domain authority yra 50, kas yra labai aukštas rezultatas ir tu nemėgsti kokio nors žmogaus, tarkime savo grupioko, kuris rašo blogą ir kelia savo girto nuotraukas, o jo domain autority yra žemesnis nei 20. Tarkim kokie 5. Jei sugalvosi užtraukti savo grupiokui nemalonę, pasidalindamas jo svetainės nuoroda savo svetainėje, tai labai tikėtina, kad jo svetainės domain authority pakils ir labai tikėtina, kad tavasis kris. Naujienų portalai gaili nuorodų net savo rėmėjams, įdeda tiesiog tekstą, kad neprarastų įtakos paieškos sistemose. Panašu, kad ir gyvenime kai kurie žmonės vadovaujasi taikydami panašius algoritmus ir jei ginčyjasi, tai tik su tais, kurių reputacija geresnė, nes bet koks toks kontaktas jiems atneša naudą ir tam žmogui nenaudą, o bet koks ginčas su prastos reputacijos žmogumi reikš tiesioginį pralaimėjimą ir nuostolius. Pvz. jei eisi pro stotį ir tave užkalbins bomžas ar prostitutė, prašydami pinigų ar maisto ir tave bekalbant su jais pamatys kaimynė, kuri labai mėgsta kurti pasakas ir pezelus, o tavo bendravimas su abejitinos reputacijos žmonėmis jai bus įkvėpianti skiedalų taurelė, tai tau sukurs nemalonę situaciją.

Žmonės, nuolat ieškantys intrigų ir apkalbų nėra visiškai beviltiški. Jie net gi naudojami versle, o kartais net politikoje. Surinkti nelaimingi troll’iai išnaudojami internetiniuose komentaruose juodinti oponentus ar rašyti neigiamus atsiliepimus konkurentų rekvizituose ar tiesiog skleisti blogą žinią internete. Šiandien ne tik garsūs dizaineriai kopijuoja viską iš užsieniečių, o tai bendrai tapo vos ne pamatiniu patarimu pradedant verslą - norėdamas būti sėkmingu, kopijuok kitą, kuris sėkmingas, eik pramintu taku. O kita taktika, kuri naudojama ne tik Lietuvoje - norėdamas būti geresniu už kitą, neprivalai būti geresnis už jį, tiesiog pateikt jį kaip blogesnį už save. Aš vis dar tikiu, kad gali prasimušti žmonės ne dėl kitų silpnumo, o dėl savo idėjų ar sunkaus darbo ir išgirdęs kaip kas nors ką nors juodina, įsivaizduoju, kad galiu būti sekantis jo apkalbų objektas, o jo apkalbos - tai nuoroda į mane, o tie, kas apkalba, įprastai neturi autoriteto aukštesnio nei 20. Iš jų naudos nebus nesvarbu, ką jie apie tave sakys - ar peiks ar girs. Bet naudinga juos kontroliuoti, gadinant autoritetą kitiems. Realiame gyvenime nelabai tinka žodis autoritetas, bet puikiai prasmę atspindi žodis “reputacija”. Apie trolius ir reputaciją galbūt parašysiu kitą kartą, o šįkart užbaigiu, pabrėždamas pagrindinę mintį: esi tas, su kuo bendrauji .

Rodyk draugams

Temos: biški apie žmones

Šalti ir bendraujantys

parašė: Rosenkreuzer · 2016-07-13 · 2 komentarai

bendrumas

Kai buvau mažas, susibendrauti su žmonėmis man nebuvo problemų. Nesvarbu, ar su kaimiečiais, ar su “miesčionimis”, bet visada susibendraudavau, rasdavau draugų. Ir veiklos rasdavom. Net jei kokioje Palangoje ar šventojoje pliaže lakstydavom su rusais ar kitų tautybių vaikais, vieni kitų kalbos nemokėdami, vis tiek susišnekėdavom, susipažindavom. Vaikai - komunikabilūs.

Kai užaugi, viskas tampa sudėtingiau. Žmonės tampa šaltesni. Atsargesni. Sunkiau nori užmegzti pažintis. Retai pasakoja apie save, dar rečiau nori žinoti apie kitą. Gal ir nori apie kitą žinoti, bet tikrai stengiasi to neparodyti, domisi per pažįstamus, internete ar stebi. Kuo labiau suaugęs, kuo daugiau turi, kuo geriau įsitvirtinęs - tuo uždaresnis.

Senukai kaip vaikai. Susipažįsta viešajame transporte, turgavietėse, bažnyčiose - visur. Tik pažiūrėk į jį, tik duok progą pasisakyti - jis ją išnaudos. Jis score’ins.

Ar mąstei kodėl taip yra?

Trumpi mano pamąstymai: maži vaikai nieko neveikia, jų tikslas skleisti gėrį ir gerai leisti laiką. Suaugę - jie stengiasi, jie kaupia, jie taupo, aukojasi, keičiasi, meta žalingus įpročius, jie susilaiko, jie renkasi su kuo bendrauti, jiems nereikalingos tuščios ir bereikšmės pažintys, ir kalbos. Jie gyvena šiandien tam, kad turėtų ateityje. Senukai… Jie patyrę daug netekčių. Jie nebegyvena šiandiena. Jie gyvena praeitimi. Jie nori pasakoti savo prisiminimus, nori pagirti, pasakyti gerą žodį, nes nežino, kada ši diena, gali būti paskutinė.

Klausimas - ar visi suaugę uždari, atsargūs ir šalti? Taip. Visi, kurie kažko siekia, kurie tiki, kad rytoj gali būti geriau nei šiandien ir tie, kurie šiandien atidavė visą save, kad rytoj būtų geriau. Jie šalti, nes jų mintys sukoncentruotos ties jais, ties šeima, ties tikslu ar tikslais. BET. Kai suaugęs išgeria, tampa vaikiškesnis už vaiką, plepesnis už pensininką, pats smalsiausias, jautriausias, pažeidžiamiausias ir stipriausias asmuo viename kūne. :) Žmonės nuo mažens lieka vaikais. Net ir suaugę ir pasenę. Tiesiog tam tikros savybės ir vertybės sustiprina žmogaus veidmenį, kuris jam paskirtas, kad išsilaikytų, kibtų ir gautų.

Išvada - bendrauti nori visi ir visi yra bendraujantys. Kiekvieną galima prakalbinti, kiekvienas nori būti užkalbintas. Nebūtina po šio posto tapti jautriam ir kalbinti trulike močiutes, bet užtenka žinoti, kad kai pamatysi žmogų, kai pagalvosi, kad jis šaltas ar nedraugiškas, prisimink, kad jis žmogus, tikriausiai suaugęs. Tu gali būti tas, kuris jį užkalbins, o jam net nereikės išgerti, kad nuoširdžiai pabendrautų :)

Rodyk draugams

Temos: biški išminties

I love bad bitches

parašė: Rosenkreuzer · 2014-04-17 · 4 komentarai

Klausau dainos su priedainiu I Love bad bitches - that’s my fucking problem. Tikriausiai, tai ne vienintelė mano problema, bet, matyt, ji tempia mane į priekį, žadina rytais ir kaskart praeinant pro prabangų automobilį padeda susimąstyti - come on, gal ir tu tokią įsigyk? Ai, negali, nes nereikia? Nereikia, nes neturi pinigų ar kad pernelyg užimtas? Kuo gi blet tu toks užimtas, dažai dangų? Tavo veikla achujenai naudinga visam pasauliui?

Sėdėjau prie kompo ir nusprendžiau, kad vis gi metas pavalgyti. Atsidaręs šaldytuvą neradau nieko įspūdingo. Parduotuvė dirba, bet aš tingiu net tingėti, kad į ją eičiau, picą užsakinėti irgi tingiu, nebent į namus ją atneštų ne bachūras, o mergina. Prisiminiau, kaip kartą į namus atėjo surašinėtoja, kuri surašinėja, kas gyvena, kokia religija ir t.t. Papasakosiu plačiau, tik pabaigsiu mintį apie šaltyvuvą. Atsidariau jį, žiūriu - vištienos ketvirtis, keptos bulvės, salotos. Bus rytui. Ko čia dar turim? O, silkės pakelis. Gali jį atsidaryti ir valgyti visą riebaluotą? Blet, kaip buitiškai ir šlykščiai atrodo. Kad ir koks užimtas būčiau, kad ir kaip beskubėčiau švaistyti gyvenimą, susiradau batono gabalą, atsipjoviau, užsidėjau tą silkę, bet vis tiek ne taip skaniai atrodo. Reikia dar pasistengti. Pjaustau citriną. Nulupu žievę. Suvalgau žievę. Citriną dedu ant batono. Bandau valgyti. Zjbs. Delikatesas, gardu, lenda, pasaka. Pagalvojau, kad ir gyvenime panašiai būna. Kam pistis per pirmą pasimatymą, kaip tą silkę? Gi galima sugaišti šiek tiek laiko ieškant batono (skirti dėmesio, nusivežti ant kokio Swedbank stogo ar į kokią kitokią banalią vietą), uždėti šiek tiek citrinos (įdėti pastangų, gražiau apsirengtį, pakalbėti) ir ta silkė nebus tik silkė, tai galbūt bus patiekalas, kurį dažniau norėsi valgyti. Ar gi dažnai aš valgau silkę? Nu, per Kalėdas ir kokius du kartus į metus nusiperku girtas, kai drebančiom rankom bet ką dedu į krepšį. Bet kai įdedi pastangų, susimąstai, kad ir dažniau taip galėtum…

Kartą manęs paklausė “ką tu manai apie vienos nakties nuotykius”? O ką aš galiu mąstyti? Negi imsiu ir sakysiu, kad man “tik duok, tik duok”. Ne. Pagalvojau, kiek man pačiam tai svarbu ir kokį vaidmenį mano gyvenime vaidina vienos nakties nuotykiai. Kažkodėl pirmiausia į galvą šovė trys žodžiai - laiaks, jausmai ir pinigai. Pavzydys, kurį sugebėjau išversti iš transcentinių minčių į padarų kalbą, tai toks: įsivaizduoji, kad gauni algą ir viską, pusę ar didelę dalį išleidi per vieną vakarą. Bet kur: prisiperki chuinių, prageri, grąžini skolas. Ryte matai, kad jei ne tiek daug, tai tikrai mažiau liko. Išvaistei daug savo biudžeto, daug pinigų, dėl kurių dirbai, aukojai savo laiką, savo mintis. Ar esi laimingas? Nebent jau tas seksas buvo achujenas ar moteris nepamirštama. Taigi, kas gi gyvenime nėra išleidęs daug pinigų vos tik gavęs algos? Tikriausiai, vos ne kiekvienas yra taip pasijautęs. Panašiai ir aš jaučiuos dėl vienos nakties nuotykių. Neplanuoju jų, sakau sau, kad reikia vengti tokių dalykų, nes paskui teks gailėtis, bet gaunas kaip gaunas, nes I love bad bitches, that’s my fucking problem.

Šiandien mačiau inteligentą vyrą: su kostiumu, tvarkingai apsikirpusį, švariai nuvalytais batais, marškiniais, kaklaraiščiu ir šalia jo sėdėjo raudonplaukė moteris. Ji karts nuo karto žavingai pažvelgdavo į kitus vyrus, bet net per atstumą matėsi jos visiškas atsidavimas vyrui. Jei jis kur eidavo, ji automatiškai stodavosi ir intuityviai buvo pasiruošusi sektį jį. Išėjau parūkyti, išėjo ir jie. Vengiau žvilgsnio, nors, kai susitikdavo mūsų akys, ji mane tiesiog rydavo. Taip rydavo, kad įsivaizdavau, jog jei žiotų, apžiotų visą ir dar būtų maža. Ji priėjo prie manęs.

- Labas, stebėjau tave, atrodai įdomus (šypsosi, ryja žvilgsniu, čiulpia akimis)

Jaučiausi labai nejaukiai. Dėl jos vyro. Tiesiog kaip vyras prieš vyrą, nebūčiau norėjęs, kad mano mergina, jei tokią turėčiau, užkalbintų kitus vyrus. Todėl nežinojau kaip elgtis - nutraukti pokalbį, kalbėti oficialiai ir ignoruojančiai ar bendrauti taip, kaip norisi. Pasirinkau pastarąjį variantą.

- Labas, stebėjau tave (žiūriu iš aukštai, valdingai)

- Mačiau…

- Kas čia per pakabukas pas tave?

- Tai kinrožė. Pažiūrėk, kaip atsidaro (rodo, kaip atsidaro), čia įsideda smilkalas ir galima vaikščioti ir skleisti kvapus

- Su feromonais, taip? Ir vilioti vyrus

- Taip. Aš taip ir darau. Man labai patinka

- Kodėl užkalbinai mane?

- Matai jį (rodo į vyrą) ?

- Matau, nedrąsiai atsakiau (jis žiūrėjo į mane, rūkė ir padrąsinamai linksėjo galva)

- Mes nusprendėme, kad norėtume paįvairinti gyvenimą. Mano vyrui patinka, kai aš myliuosi su kitu vyru, o jis negailestingai elgiasi su manimi… Nesuprask manęs klaidingai, bet… Ką manai? Gal norėtum pamėginti?

- Bandom…

I love bad bitches, that’s my fucking problem ;)

P.s. kaip pisau surašinėtoją, papasakosiu kitąkart

Rodyk draugams

Temos: Be temos