BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Pasaka: Kaip Dėdė Tratas nusprendė eiti į politiką

parašė: Rosenkreuzer · 2017-01-14 · Nėra komentarų

Dėdė Tratas “biški” užgėrė. Ir taip jau kelias dienas. Spjovė į gyvenimą, “katram” kabinasi už atlapų ir nusprendė prisiminti senus draugus. Išgėrus prisiminti senas pažintis nėra gera patirtis, nes labai malonu susitikti su senais pažįstamais ir iš jų išgirsti kažką panašaus į “Kaip tu pasikeitei”, “Koks tu surimtėjęs”, “Tu dabar kitoks nei buvai”, bet kai esi išgėręs, dažniausiai tik pateisinsi savo vardą. Nėra to blogo, kas neišeitų į chujovą - jeigu žmonės su dabartiniu tavim bendrauja kaip su senuoju, galima manyti, kad senos patirtys su tavimi tiem žmonėm buvo malonios ir jie mielai apsilankys pas tave ar pagerbs tavo vizitą pas juos, todėl gali ir surizikuoti susitikti išgėręs. Iš tikro, tas tylos, nebendravimo laikas yra kaip kokie kaupiamieji karmos taškai - kuo ilgiau nebendrausi, tuo daugiau paslapties sukursi. Jeigu pastarasis kartas, kai bendravai su žmogumi baigėsi ilgomis išgertuvėmis, keiksmažodžiais ir apsilankymu “nočnyke” bei pratęsimu po užmigimo “takse”, tai visą tą nebendravimo laiką, tavo sugėrovai galėjo manyti, kad tu taip ir tęsei gyvenimą: tik ritaisi žemyn ir neaišku, ar išvis tu gyvas, ir neaišku, kuo tu gyvas. Žinoma, būtų smagu, po ilgo nebendravimo susitikti su tais pažįstamais, stovėti ištiesus nugarą, avint nublizgintus batus, dėvint tvarkingus rūbus ir bendrauti kultūringai, mokėti išklausyti, turėti ką pasakyti, kad būtų išvengta tylos ar nejaukių temų. Bet tai gyvenimas, tu neturi pergyventi, kad išgėrei, kad tave pamatys nepasikeitusį, kad tavim nusivils. Svarbiausia - priims.

Taigi, Dėdė Tratas išgėręs surizikavo po ilgos pertraukos parašyti užmirštiems draugams, su kuriais siaubdavo Vilnių, su kuriais iš naktinio klubo su vėjeliu skrisdavo išmesti apsaugos, su kuriais turėjo daugybę nuotykių, ištvėrė negandas ir šventė pergales. Atvyko tik ištikimiausi. Išgėrė vyrai, išvadino Tratą nė kiek nepasikeitusiu, iškritikavo, kad jis paseno ir kad tegul skutasi nachui tą barzdą. Tratas atsikirto originaliu kontraargumentu: “Vyrai, kas jums pasidarė? Pidarastais patapot, kad vyrų išvaizdą kritikuojat? Jūs gi nepisit manęs, aš jūsų irgi ne, kuo mano barzda jums trukdo?”. Vyrai susimąstė ir pasimetė. Tema buvo nukreipta. Buvo prieita prie politikos.

Visi balsavo už koncervus ir liberalus, bet dabar nedrįsta kritikuoti Karbo. Visi atsargiai pasisako prieš naują valdžią. Tarsi, lyg ir nedrįsta jai pritarti, bet per aplinkui bando pasisakyti, kad jos pernelyg ir nekritikuoja. Kažkas meta argumentą dėl priimto įstatymo, kad nemažai įpūtę vairuotojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn:
- Anksčiau pakviesdavo išgert, neišsikvieti takso ir pochui, sėdi į mašiną ir važiuoji, o paskui parvairuoji namo. Arba ne… O dabar? Dabar žinai, kad jei pripisęs į baką sėsi už vairo, pagaus ir pizda, rūkysi dešrą. Todėl mąstai iš anksto, planuoji, pasiskaičiuoji, žiūri, ar ant takso užteks, ar pasiklausi, ar bus kur nakvot. Karbas nėra blogai.

Dėdė Tratas įsikiša:
- Nauja valdžia pagalvoja apie negalvojantį, bet netrukdys mąstyti mąstančiam. Kitos partijos dėjo bybį ant ūbagų ir negalvojančių, atseit jiems rūpi nedarbo lygio regionuose kėlimas, iš tikro, jie mąsto tik apie turtinguosius ir gerai uždirbančius, kad uždirbtų daugiau ar bent tiek pat, bet tai demokratiška demagogija, su kuria Karbas susitvarkė ir pasodino į vežimėlį. Naują valdžią opoziciją bandys stabdyti, kad galutiniame paveiksle galėtų pavaizdudoti kuo įmanoma labiau neįgalią, bet ši valdžia turi kiaušinius.

Dėdė Tratas įpiso du po penkiasdešimt Jėgerę. Kažkas pasiūlė tekės tris šotus. Iš kažkur atsirado vikskio. Dėdei Tratui jau zdrebėjo rankos, jo kūnas buvo nutirpęs ir pasiekęs aukštą temperatūrą, kurią įžiebė nenaudėlis alkoholis. Tratas nebajautė net skausmo, o norėdamas tai pabrėžti nulaužė dešinės kojos nykščio nagą, visiems jį demonstravo sakydamas: aš užsiregistruosiu į žaliuosius! Aš prisidėsiu savo idėjomis ir geležiniu charakteriu!

Kažkas iš šalies šaukė: palauk… ne… nedaryk to…

Dėdė Tratas nieko negirdėjo, išskyrus “bzzzz…” ir ” tu gali!!!!”. Čiupo loptopą, išsigooglino žaliųjų naujo nario priėmimo anketą ir išsiuntė prašymą. Vos tik išsiuntė, iškart nulūžo. Ryte pabudo, burnoje nekažkas. Galva plyšta. Pirmas sutiktas žmogus sako: žmogau, tu vakar užpildei prašymą įstot į partiją…

- Į kokią?
- Jokio skirtumo į kokią. Su tavo praeitimi tave suvalgys. Tu užsibaigsi kilpoje, žmones tave sudraskys į gabalus

Tratas palūžo, čiupo kompiuterį, susirado kontaktų formą ir parašė atsiprašymo laišką:

- Sveiki, vakar kažkas pasinaudojo mano kompiuteriu ir mano vardo užpildė prašymą įstoti į jūsų partiją. Prašau šį prašymą laikyti negaliojančiu, kad ir kaip norėčiau…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Kategorijos: Dėdės Trato patarimai
žymės: , , ,



0 komentarų ↓

  • Dar nėra komentarų. Būk pirmas!.

palikti komentarą