Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Kolūkis

parašė: Rosenkreuzer · 2016-10-23 · Nėra komentarų


Kalbasi du rinkėjai:

- Nu, už ką balsavai

- Tigi nemandagu klausti tokio klausimo, čia tas pats, kaip klausti kiek uždirbi

- O tai kiek gi tu uždirbi?

- Šiuo metu nedirbu, bet jei ir uždirbčiau, tau nesakyčiau, nes gi nemandagu!

- Tai už ką balsavai?

- Antrame ture tai už nieką, nes mano palaikoma partija į jį nepateko, bet galiu pasakyti už ką nebalsavau - už konseratorius!

- O ką jie tau padarė?

- Ką? Tu nežinojai? Gi jie sugriovė kolūkius ir išvagė visą valstybės turtą!

- Rimtai? Išvagė? O kas tie kolūkiai?

- Na, man kiek pasakojo, tai kolūkis būdavo tokia vieta, kur visi susiveda savo gyvulius, susiveža savo techniką ir dirba. Visiems darbo būdavo, visi sotūs, niekas negerdavo, sekso nebūdavo! Tais laikais net prezervatyvų nereikėjo, nes žmonės buvo padorūs, o ne pasileidę kaip šiais laikais!

- Turiu tave šiek tiek nuvilti ir papasakosiu tau šiek tiek apie kolūkio idėją

- Ką tu supranti, ne tau man aiškinti. Man senelis viską jau pasakė, jis skaito “Ūkininko patarėją”, daug metų domisi politika, už tave tikrai geriau išmano, be to, man neįdomu tie gyvuliai ir žemės ūkiai

- Aš galiu paaiškinti kolūkio idėją tau suprantama kalba

- Nu davai, paaiškink

- Įsivaizduok, kad kolūkis, tai vakarėlis, į kurį ateina visi vyrai su savo bobom. Sueina visi į krūvą su idėja, kad visi pisasi su visais ir kartu augina vaikus. Aišku, dar kiekvienas tikisi, kad visi pisasi su visais, bet niekas nepis jo bobos. Realybė tokia, kad ateina kolūkio pirmininkas, pisa visas bobas namuose, kuriuos savo rankom pastatė jų vyrai, o vyrus įtikina, kad kiekvienas iš jų yra antras po kolūkio pirmininko. Taip jie ir gyvena laukime, kad vieną dieną ateis jų eilė, o kolūkį ir nugriovė, kai jis buvo jau beveik išlaukęs. Ar gi ne pikta jam, kai tiek laukė, tiek aukojosi ir jokios naudos negavo?

- Nu tu visai išsigalvojai…

- O jei žiūrint iš kitos pusės, tai tas pirmininkas nebuvo pats mėgstamiausias žmogus, nes per jį ateidavo įvairūs reikalavimai, kad būtų įgyvendinti penkmečio planai ir t.t. todėl žmonės nemėgo taikstytis su reikalavimais, o kad pirmininkas išlaikytų savo sostą, turėjo nebūti toks reiklus žmonėms. Turėjo nematyti, kaip jie vogdavo ar nusižengdavo taisyklėms. Kuo mažiau matydavo, tuo geresnis pirmininkas būdavo. O, kad dar labiau jį žmonės liaupsintų ir laikytų savu, karts nuo karto surengdavo kokius butaforinius apdovanojimus melžėjoms už išgertus kibirus sėklos ar traktoristams už nupizdintus kanistrus saliarkos

Juokai juokais, bet po rinkimų nuotaika tokia, tarsi Kalėdos neateis. Iš dalies gerai - nereikės ruoštis ir dovanų pirkti, bet iš kitos pusės blogai, nes kažkaip įpratęs pilna burna mandarinų Vienas namuose žiūrėti…

Patiko (6)

Rodyk draugams

Kategorijos: Apie dalbajobus · biški apie žmones · biški išminties
žymės: ,



0 komentarų ↓

  • Dar nėra komentarų. Būk pirmas!.

palikti komentarą