Pasakos suaugusiems. Arba Arba

Mėnesio archyvas 2016 Gruodis

Pasaka: nutiko draugui

parašė: Rosenkreuzer · 2016-12-23 · Nėra komentarų


Mano draugui nutiko įdomi istorija, prašė ja pasidalinti. Draugas vakar šventė Kalėdas ir šiandien buvo ne pačios geriausios sportinės formos, bet vis tiek nuvyko į varžybas. Per pirmas dvi minutes pataikė du tritaškius ir iš po krepšio. Rungtynių pradžia žadėjo tiek komandos pergalę, tiek galbūt asmeninį rezultatyvumo rekordą. Komandos draugai susiėmė ir padarė išvadas. Draugas daugiau kamuolį matė kaip savo ausis, kurios šiaip nėra pačios mažiausios. Komandos draugai pasiekė tikslą - komanda pralaimėjo. Draugas viso įrideno 15 taškelių, kas šiaip yra neblogas rezultatas, turint galvoje, kad vakar šventė Kalėdas, bet iš tikro, per paskutinę minutę laisvas prametė tritaškį, keturis baudos metimus ir paskutinę sekundę laisvas prasviedė iš po krepšio. Jei būtų suridenęs paskutinius metimus, būtų turėjęs solidų pasirodymą, komanda būtų pralaimėjus mažiau ir nuotaika dabar būtų kur kas geresnė. Po rungtynių, dviem sutrenktais pirštais žmogelis nuvyko išsisiurbti automobilio. Šalia sustojo emigrantas su amerikietiškais numeriais. Trumpai pasikalbėjo, draugas paklausė ar pirko mašiną iš Amerikos, bet žmogus tik piktai atkirto, kad jis gyvena Floridoje ir yra laimėjęs žalią kortą. Na, draugas daugiau jo nebekalbino ir pradėjo dulkinti kilimus, kad išsiurbus saloną vėl neprisineštų dulkių. Po keletos minučių atėjo tas pats emigrantas su pareigūnais! Štai kur pilietiškas žmogus! Pamatęs užrasojusius galinius langus, žmogelis pamanė, kad draugas gali būti neblaivus prie vairo, todėl atliko pilietinę pareigą. Pareigūnai patikrino dokumentus, davė alkotesterį, jame išvydo 0.00 ir išvyko. Tuomet pilietiškas žmogus pasijuto kiek nejaukiai ir priėjo prie draugo. Draugas buvo keistos savijautos: džiaugėsi, kad neįpūtė, šiek tiek pyko, bet tuo pačiu ir džiaugėsi, kad jei būtų įpūtęs, jam tai būtų buvus brangi Kalėdinė pamoka. Žmogus paprašė pasmulkinti eurą po penkiasdešimt centų, kad irgi galėtų išsisiurbti. Draugas pasmulkino jam eurą ir po to pastebėjo, kad pats nebeturi penkiasdešimtinės, kad įmestų į siurblio gyvybės palaikymo aparatą. Tada draugas pasiteiravo žmogaus, gal jis galėtų jam pasmulkinti du eurus, nors žinojo, kad tas žmogus neturės monetų, bet naiviai tikėjosi, kad pareigingas pilietis jam atiduos likusią penkiasdešimties centų monetą, kurią gavo iš draugo. Pilietis pasiūlė sprendimą: Tai tu man duok du eurus, o aš tau duosiu penkiasdešimt centų. Draugui nebuvo iš ko rinktis ir pasidavė šiam žydiškam sandėriui. Atrodo viskas gerai. Kilimai švarūs, salona išsiurbtas, bet istorija dar nesibaigė. Draugas neberado mašinos raktelių! Jis beveik neabejojo, kad raktelius paėmė tas asilas (Ankstyvosios krikščionybės tekste „Physiologus“ kalbama apie laukinį asilą, kuriam žvėrių tėvas nukando patiniškąjį lyties organą, kad jį padarytų eunuchu, taip persai išmokę kastruoti). Draugas priėjo prie to žmogaus ir mandagiai, įterpdamas keletą tarptautinių žodžių pasiteiravo ar jis nepaėmė raktelių. Žmogus atkirto: Kuo tu mane laikai? Į ką aš tau panašus? Draugas jam neatsakė kuo jį laiko ir į ką jis jam panašus, nes juk artėja Kalėdos. Tuomet draugas užsirūkė ir suko galvą, kur padėjo tuos supistus raktus. Pažiūrėjo po mašina - nėra. Tada nuvijo paranojiškas mintis, kad raktą tiesiog susiurbė! Pažiūrėjo automobilio durelėse. Nėra. Raktas buvo kišenėje, kaip visada.

O, kad suteikčiau ir kažkokios teigiamos informacijos, pasidalinsiu paveikslėliu, kiek skirtingų žalų gali jums pridaryti jūsų kompiuterio įsibrovėlis, kuris patenka, kai spaudinėjate nuorodas visokiuose nemokamų filmų portaluose, žiūrite pornuškę per nepatikimus playerius ar įsirašot “antivirusinę”.

Gerų švenčių :) Šįkart nuoširdžiai :) Ankstesniais metais pašiepdavau Kalėdas, šiais metais visai laukiu, nors dar tik ryt puošim eglutę. Žinoma, gal sukursiu ir kokią pasakėlę patrollinimui :)

Rodyk draugams

Temos: Apie dalbajobus · biški apie žmones · mindfuck

Kinų horoskopas 2017m. Kas tavęs laukia?

parašė: Rosenkreuzer · 2016-12-21 · 2 komentarai

- Žinojai, kad pagal kinų horoskopą kiti metai bus tavo?

- Kodėl?

- Nes tu gaidys!*

* Paaiškinimas neišmanėliams - 2017 metai - ugninio gaidžio metai. Pokštas medinis. Kaip ir paaiškinimas. Pabaiga.

O čia šiaip įdomus menininkų performansas:

Rodyk draugams

Temos: Be temos

Laiko atgal neatsuksi

parašė: Rosenkreuzer · 2016-12-06 · Nėra komentarų

Sakoma, kad nereikia gailėtis dėl to, ką padarei, verčiau gailėtis dėl to, ko nepadarei. Arba, kaip atlikėjas Avicii viename iš savo tekstų dainuoja “Prieš mirdamas aš prisiminsiu gyvenimą, kurį gyvenau, bet ne pinigus, kuriuos uždirbau”. Sutinku su šiais posakiais, bet turiu argumentų ir į kitą svarstyklių pusę, kad atsverčiau tuos pozityvius akmenis ir norą gyventi, viską išmėginti.

Prieš 3-4 m. norėjau patirti kuo daugiau nuotykių. Kurį laiką puikiai sekėsi, bet greitai įvykiai ir veikla ėmė kartotis, tai nebebuvo nuotykiai ar kažkas naujo. Tiesiog beprotiškas studentiškas gyvenimas. Leidau sau daug. Žmonės sakydavo, kad ateityje galiu gailėtis ar gėdytis arba man bus sunku išlaikyti tokį tempą ir kilti aukščiau tiesėmis, bet ne kreivėmis. Tada maniau, kad taip sako dėl to, kad patys negali sau to leisti, nedrįsta sakyti, ką galvoja ir save drąsindavau, jog man pavydi ir nereikia kreipti į tai dėmesio.

Sustoti pavyko, medžiagos savianalizei daugiau nei pakankamai. Bėda ta, kad tie prisiminimai ne kiek džiuginantys, bet labiau bauginantys. Pavyzdžiui, Facebooke yra funkcija, kuri parodo, ką postinau tą pačią dieną ankstesniais metais ir dažniausiai išmesti iš archyvo postai atrodo abejotinai. Tenka pagalvoti, ką norėjau jais pasakyti. Ar perteikti rimtą mintį, ar pajuokauti. Dažniausiai prieinu išvados, kad juokavau, bet tas juokas netikęs. Dabar pats neigiamai žiūriu į žmones, kurie juokauja. Negaliu sakyti, kad nemėgstu tų žmonių, kurie primena man mane patį, bet atrodo, norisi juos sustabdyti, pasakyti, kad tie lėkšti pokštai jiems nesuteiks geresnės savijautos. Lygiai taip pat kaip man sakydavo žmonės, kai aš darydavau taip. Gal tai socialinis reiškinys atsirandantis dėl kartų kaitos? Gal dabar aš jiems pavydžiu? Nemanau. Nesakau, kad norėčiau juos apsaugoti, kad jie po to gailėsis ar grauš save. Toks dvejopas jausmas. Aš irgi nesigailiu dėl to, ką rašydavau ar apie ką juokaudavau, tuo metu tai buvo mano įkvėpimas, rašydavau iš savanaudiškų paskatų, galbūt tikėdamasis tokių pat bendraminčių pripažinimo.

Šiandien Facebook archyvas išmetė vieną postą, kuris man parodė, kad aš buvau neteisus. Tiesiog perskaičiau postą, komentarus ir supratau - aš be reikalo užsipuoliau žmogų ir tas žmogus nenorėjo man pakenkti. Neabejoju, kad tokių situacijų yra buvę n ir aš jų visų neprisiminsiu ir tikriausiai nemažai žmonių mane gali laikyti nevispročiu, nežinodami, kad tą akimirką man tai buvo juokinga, o mano žodžiai, kurie juos galimai įžeidė, tebuvo pokštas. Trumpai papasakosiu to posto reikšmę.

Papostinau, kad nuo šiandien esu žmogus, nes iš lovos keliuosi iškart suskambus žadintuvui. Po postu pakomentavo viena mergina. Ji dirbo tame pačiame pastate, bet niekada pernelyg nebendravome. Maniau, jog ji manęs nemėgsta, todėl norėjosi jai įgelti. Tiesiog pats buvau taip susigalvojęs, apgaulingai pasiklioviau intuicija. Ji parašė, kad jai nutiko tas pats, kad pradėjo keltis suskambus žadintuvui. Tuomet pradėjau savo “puolimą”, parašydamas, kad vienintelis skirtumas tarp jos ir mano atsikėlimo buvo tas, kad man stovėjo, o jai ne. Tuo metu man atrodė, jog tai labai geras būdas pajuokauti, dabar gėda už save. Na, ir toliau gavosi konfliktas. Tiksliau, aš ją išvariau iš komentarų, tikriausiai tai buvo vienas iš tų kartų, po kurių komentarai tapo retas reiškinys po mano tekstais.

Žinoma, tai smulkmena, bet nesmagu suprasti, kad buvai neteisus po keturių metų. Iš kitos pusės, geriau suprasti vėliau nei niekada. Dabar būtų kvaila parašyti: labas, čia prieš keturis metus aš “biški” ne taip tave supratau ir užsipuoliau, tai sorry. Žinoma, nedarysiu to, nes jei pradėti atsiprašyti, tai visų. Be to, manau, kad atsiprašymai nieko nekeičia, daug svarbiau susivokti, kad darei kažką negerai. Laiko atgal neatsuksiu, kaip žvirblis išskridusių žodžių nesugaudysiu, bet galiu patarti jaunesniems už save: jei vyresni (nebūtinai tėvai), jums ką nors pataria, nepabijokite jų paklausti, kodėl jie tai sako, gali būti, kad jie tai sako ne iš neturėjimo ką veikti, ne dėl to, kad jaučiasi už jus gudresni ar labiau patyrę, bet todėl, kad jie kažkur nudegė ir nori jus apsaugoti nuo nemalonios patirties. BET. Mėginti apsaugoti kitą nuo nemalonios patirties, tai mėginti jį sulaikyti nuo bandymo patirti tai savo kailiu, žmogus iš savo klaidų mokosi geriausiai, kartais iš kito klaidų pats tik pasijuokia ir paskui nemirktelėmas pats suklysta taip pat ar rimčiau :)

Nepamenu, kieno tiksliai tai citata, radau kažkur internete, bet noriu pasidalinti: Jaunystėje mes norime visiems patikti, o vėliau vis rečiau randame tuos, kurie patinka. Tai yra dėl to, kad mums nepatinka tie žmonės, kokie buvome mes. Jei dabar nebūsime bjaurūs ir šalti, vėliau mums patiks daug žmonių :) Jeigu būsime šlykštynės, tikriausiai teks pasistengti, kad būtume bent jau turtingi, nes gyventi vienatvėje, būti visų nemėgiamam ir neturėti pinigų - rimtas išbandymas :)

Taigi, laikas atgal atsukamas tik paskutinį spalio sekmadienį, nes prisitaikoma prie žiemos, bet tai ne save ir load rėžimai kompiuteriniame žaidime, realiame gyvenime atgal įvykiai negrąžinami :) Dažniausiai graužtis tenka ne dėl veiksmų, o dėl žodžių, todėl juokauti derėtų su tais, kurie tavo pokštus supras, vengti neapgalvotų emocingų pasisakymų. Vokiečiai turi patarlę: kalbėjimas - sidabras, tyla - auksas :)

Šiandien šiek tiek moralo, pabaiga :)

Rodyk draugams

Temos: Biški apie jausmus · Koks aš maladiec · Rimtuolis · biški apie žmones · biški išminties